Kaip sujungti parduotuves, elektroninę prekybą, atsargas, kainodarą, lojalumą ir operacijų valdymą
Tai labai aukšto skaitmenizacijos potencialo veiklos sritis. Didelis tinklo mastas leidžia net nedidelius procesų pagerinimus paversti reikšminga finansine verte, tačiau rezultatą lemia ne atskirų įrankių skaičius, o sistemų, duomenų ir parduotuvių operacijų vientisumas.
Analizė apima įmones, valdančias kelias fizines prekybos vietas ir, dažnai, elektroninės prekybos kanalą. Tinklai gali prekiauti kasdienio vartojimo, mados, namų, elektronikos, grožio, laisvalaikio ar kitomis prekėmis, todėl konkretūs procesai skiriasi, tačiau bendras skaitmeninis pagrindas išlieka panašus.
Parduotuvės skiriasi dydžiu, asortimentu, paklausa, darbuotojų skaičiumi, likučiais ir vykdymo galimybėmis.
Kiekvieną dieną vyksta pardavimai, priėmimas, papildymas, perkainojimas, inventorizacija, grąžinimai ir klientų aptarnavimas.
Fizinė parduotuvė, elektroninė prekyba, programėlė, klientų aptarnavimas ir socialiniai kanalai turi veikti kaip viena patirtis.
Kainos ir akcijos gali skirtis pagal laiką, segmentą, lokaciją, kanalą, lojalumo statusą ir prekių likutį.
Net nedidelis sisteminio ir faktinio likučio skirtumas daugelyje lokacijų sukelia prarastus pardavimus, neteisingus pažadus ir neefektyvų papildymą.
Parduotuvėse dirba daug skirtingo pasirengimo darbuotojų, todėl procesai ir darbo įrankiai turi būti aiškūs, mobilūs bei lengvai įsisavinami.
Mažmeninės prekybos technologijų kryptis juda link vieningų klientų ir operacijų duomenų, tikslesnio prekių identifikavimo, realaus laiko atsargų bei pažangesnės parduotuvių automatizacijos. GS1 plėtoja 2D brūkšninius kodus ir GS1 Digital Link, RFID naudojamas prekių lygio matomumui, o ES skaitmeninių produktų pasų sistema didins struktūrizuotų produktų duomenų poreikį.
Atrenkamos kategorijos, produktai ir tiekėjai, nustatomi asortimento vaidmenys, pirkimo sąlygos ir lokacijų aprėptis.
Valdomos produktų kortelės, variantai, kainos, akcijų taisyklės, lojalumo pasiūlymai, ženklinimas ir publikavimas į kanalus.
Prognozuojama paklausa pagal SKU ir lokaciją, formuojami pirkimo, paskirstymo ir papildymo sprendimai.
Prekės priimamos sandėlyje ar parduotuvėje, tikrinami kiekiai, registruojamas judėjimas ir paskirstoma į lokacijas.
Valdomas papildymas, lentynos, kainų etiketės, užduotys, inventorizacija, nuostoliai ir darbuotojų reagavimas į išimtis.
Klientas ieško, lygina, gauna rekomendaciją, tikrina prieinamumą, atsiskaito arba pateikia skaitmeninį užsakymą.
Parenkama vykdymo lokacija, prekės rezervuojamos, surenkamos, perduodamos atsiėmimui ar pristatymui ir atnaujinamos būsenos.
Tikrinamas pirkimas, priimama prekė, apskaičiuojamas grąžinimas, atnaujinamas likutis ir analizuojama priežastis.
Vertinami pardavimai, marža, prieinamumas, akcijos, klientų vertė, darbo našumas, grąžinimai, nuostoliai ir kanalų pelningumas.
Parduotuvės remiasi vietiniais procesais, popierinėmis užduotimis ir pavėluotomis ataskaitomis, o kanalai veikia atskirai.
Veikia POS, ERP ir bazinė atsargų apskaita, tačiau produktų duomenys, akcijos ir lokacijų procesai integruoti ribotai.
Veikia elektroninė prekyba, lojalumas, WMS ar mobilūs įrankiai, tačiau nėra vieningo atsargų, užsakymų ir klientų vaizdo.
Produktai, kainos, klientai, atsargos ir užsakymai sinchronizuojami, o parduotuvės gali vykdyti skaitmeninius užsakymus bei grąžinimus.
Prognozės, papildymas, parduotuvių užduotys, personalizavimas ir pelningumas valdomi pagal vieningus beveik realaus laiko duomenis.
DI ir optimizavimo sistemos nuolat rekomenduoja ar vykdo atsargų, kainų, užduočių, klientų ir nuostolių kontrolės sprendimus pagal nustatytas ribas.
Mažmeninės prekybos tinklų skaitmenizacijos vertė kuriama ne vien elektroninėje parduotuvėje. Ji priklauso nuo to, ar produktas, kaina, akcija, likutis, klientas ir užsakymas yra vienodai suprantami centrinėje sistemoje, parduotuvėje, programėlėje ir pristatymo procese.
Tipiniame tinkle pagrindinės sistemos jau egzistuoja, tačiau jų duomenys ir procesai dažnai nėra pakankamai sinchronizuoti. Dėl to klientui rodoma prekė gali nebūti realiai pasiekiama, parduotuvės darbuotojas neturi visos užsakymo informacijos, o centrinė komanda sprendimus priima pagal pavėluotus rodiklius.
Pirmasis prioritetas turėtų būti vieningas atsargų ir užsakymų valdymo sluoksnis, paremtas patikimais produktų bei kainodaros duomenimis. Tik po to verta plėsti pažangesnį personalizavimą, kompiuterinę regą, autonomines operacijas ar DI sprendimų priėmimą.
