Didžiausia galimybė - ne diegti dar vieną atskirą stebėsenos sistemą, o sukurti vieną patikimą infrastruktūros ir veiklos vaizdą.
Elektros, dujų, šilumos, vandens, nuotekų, atliekų ir aplinkosaugos veiklose skiriasi infrastruktūra, matavimo modelis, paslaugos kritiškumas ir reguliacinės pareigos. Todėl kiekvienai veiklos sričiai rengiama atskira analizė.
Šioje veiklos srityje pagrindinė vertė kuriama ne vien rengiant ataskaitas, bet patikimai surenkant, interpretuojant ir paverčiant sprendimais klientų aplinkos, klimato, išteklių ir vertės grandinės duomenis.
Šioje veiklos srityje pagrindinė vertė kuriama valdant konteinerių, klientų objektų, transporto priemonių, siuntų, svarstyklių, rūšiavimo linijų, atliekų partijų, sandėliavimo ir perdirbimo įrenginių portfelį, techninius ir operacinius duomenis, lauko darbus, partnerių procesus ir reguliacinę atsakomybę.
Šioje veiklos srityje pagrindinė vertė kuriama valdant linijų, kabelių, pastočių, transformatorių, vamzdynų, šilumos trasų, elektrinių įrenginių, apsaugų, automatikos ir prieigos objektus, techninius ir operacinius duomenis, lauko darbus, partnerių procesus ir reguliacinę atsakomybę.
Šioje veiklos srityje pagrindinė vertė kuriama valdant elektrinių, modulių, inverterių, turbinų, kaupiklių, prijungimų, žemės sklypų, leidimų ir projektų portfelius, techninius ir operacinius duomenis, lauko darbus, partnerių procesus ir reguliacinę atsakomybę.
Šioje veiklos srityje pagrindinė vertė kuriama valdant elektrinių, katilinių, kogeneracijos blokų, saugyklų, prekybos portfelių ir klientų matavimo objektus, techninius ir operacinius duomenis, lauko darbus, partnerių procesus ir reguliacinę atsakomybę.
Šioje veiklos srityje pagrindinė vertė kuriama valdant pastatų, patalpų, techninių sistemų, įrenginių, valdiklių, kontūrų, projektų ir techninės priežiūros objektus, techninius ir operacinius duomenis, lauko darbus, partnerių procesus ir reguliacinę atsakomybę.
Šioje veiklos srityje pagrindinė vertė kuriama valdant vandens, nuotekų ir šilumos tinklus, siurblines, valymo įrenginius, šilumos punktus, skaitiklius, klientų objektus ir transporto priemones, techninius ir operacinius duomenis, lauko darbus, partnerių procesus ir reguliacinę atsakomybę.
Gedimo, priežiūros ar investicijų metu darbuotojai turi rankiniu būdu tikrinti, ar skirtingose sistemose kalbama apie tą patį objektą. Dėl to sprendimai lėtėja, o ataskaitos tampa nepatikimos.
Sujungti tinklo ir turto modelį, realaus laiko signalus, gedimus, techninę priežiūrą, lauko darbus, paveiktus klientus, nuostolius, investicijas, aplinkosaugos rodiklius ir paslaugos atkūrimą.
Pasirinkti vieną turto segmentą ir gedimo, nuotėkio, prijungimo, matavimo išimties ar aplinkosaugos scenarijų, kuriame naudą galima pamatuoti.
Didžiausią pokytį duoda ne dar viena atskira sistema, o gebėjimas nuo pirmojo signalo greitai pereiti prie pagrįsto sprendimo, atlikto darbo ir atkurtos paslaugos.
Pilna skaitmeninė sektoriaus analizė pateikiama žemiau. Detalesnė, konkrečiam veiklos modeliui pritaikyta analizė yra veiklos sričių puslapiuose.
Elektros, dujų, šilumos, vandens, nuotekų, atliekų ir aplinkosaugos veiklos technologiškai skiriasi, tačiau jų valdymo logika panaši. Reikia planuoti infrastruktūrą, prižiūrėti turtą, visą parą stebėti procesus, vykdyti lauko darbus, aptarnauti klientus, laikytis reguliacinių reikalavimų ir greitai reaguoti į incidentus. Analizėje minimos sistemos ir sąvokos: įmonės išteklių planavimo sistema (ERP), klientų ryšių valdymo sistema (CRM), technologinių procesų stebėjimo ir valdymo sistema (SCADA), geografinė informacinė sistema (GIS), daiktų internetas (IoT) ir operacinės technologijos (OT).
Daugelis operatorių turi užtikrinti paslaugą visą parą, todėl sistemos, duomenys ir atkūrimo procesai privalo veikti net sutrikimo metu.
Tinklai, elektrinės, katilinės, siurblinės, valymo įrenginiai, sąvartynai ir kitas turtas eksploatuojami dešimtmečius, o netinkamas investicinis sprendimas turi ilgalaikį poveikį.
Verslo sistemos turi būti sujungtos su realaus laiko valdymo ir įrenginių aplinka, tačiau negali pažeisti saugos, reakcijos laiko ir kibernetinio atsparumo reikalavimų.
Paslaugos priklauso nuo fizinės topologijos, srautų, apkrovų, slėgio, maršrutų ir objektų tarpusavio priklausomybių.
Tarifai, paslaugos kokybė, aplinkos ribos, prijungimų taisyklės, duomenų ataskaitos ir investicijos dažnai prižiūrimos reguliuotojų bei viešųjų institucijų.
Europos energetikos ir komunalinės infrastruktūros kryptys vis glaudžiau sieja dekarbonizaciją, atsparumą ir skaitmenizaciją. Energetikoje daugėja decentralizuotos gamybos ir lankstumo poreikis, vandens sektoriuje auga nuotėkių bei atsparumo svarba, atliekų tvarkyme plečiamas skaitmeninis atsekamumas, o NIS2 ir kritinių subjektų atsparumo reikalavimai duomenų architektūrą paverčia ne tik efektyvumo, bet ir veiklos tęstinumo klausimu.
Turto dokumentai, patikros, užduotys ir ataskaitos saugomos popieriuje, skaičiuoklėse arba atskirose vietinėse sistemose.
Veikia SCADA, GIS, finansų, klientų ir turto sistemos, tačiau jose naudojami objektai, būsenos ir procesai tarpusavyje menkai susieti.
Svarbiausios operacijos, matavimai ir lauko darbai registruojami sistemose, tačiau daug išimčių, derinimų ir ataskaitų vis dar tvarkoma rankiniu būdu.
Pasirinktuose procesuose technologinių sistemų, turto, lauko darbų, klientų, matavimo, finansų ir aplinkos duomenys siejami bendrais objektais bei būsenomis, tačiau aprėptis dar nėra vienoda visoje infrastruktūroje.
Turto būklė, paklausa, nuostoliai, priežiūra, investicijos ir incidentų rizika prognozuojami, o darbuotojai gauna konkrečias rekomendacijas.
Infrastruktūra saugiai koordinuoja decentralizuotus išteklius, klientų lankstumą ir partnerių paslaugas, o aiškiai apriboti procesai iš dalies vykdomi automatiškai.
Sektoriuje technologijų netrūksta. SCADA rodo realaus laiko signalus, GIS - tinklo vietą, turto sistema - priežiūros istoriją, klientų sistema - paveiktus vartotojus, o finansų sistema - sąnaudas. Problema ta, kad šie duomenys ne visada susijungia į vieną aiškią įvykio ir sprendimo istoriją.
Dėl to darbuotojai incidento metu rankiniu būdu tikrina kelias sistemas, lauko komandos ne visada gauna visą reikalingą informaciją, o investicijų prioritetai nustatomi ilgai derinant skirtingus duomenų šaltinius.
Pirmiausiai verta pasirinkti vieną kritinį procesą - pavyzdžiui, gedimo, nuotėkio, prijungimo ar aplinkosaugos neatitikties valdymą. Sutvarkius turto identifikatorius ir sujungus signalą, sprendimą, darbo užduotį bei rezultatą, naudą galima pamatuoti dar prieš pradedant visos infrastruktūros transformaciją.
Tas pats transformatorius, vamzdyno atkarpa, siurblys, šilumos punktas, konteineris ar klientų objektas GIS, SCADA, turto, finansų ir lauko darbų sistemose gali turėti skirtingus kodus, pavadinimus ar techninius duomenis.
SCADA, jutikliai, išmanieji skaitikliai, laboratoriniai matavimai ir įrenginių įvykiai generuoja daug perspėjimų, tačiau ne visi jie automatiškai susiejami su turto objektu, rizikos lygiu ir atsakingos komandos užduotimi.
Priežiūros grafikai daugiausiai sudaromi pagal kalendorių, o faktinė apkrova, būklės signalai, aplinkos sąlygos, gedimų istorija ir atsarginių dalių prieinamumas vertinami atskirai.
OT įvykiai, kibernetiniai perspėjimai, fizinė apsauga, gedimai, klimato rizika, paveikti klientai, komunikacija ir atkūrimo darbai valdomi skirtingų komandų bei sistemų.
Turto būklė, gedimų istorija, tinklo apkrova, prijungimų eilė, klimato rizika, nuostoliai ir projektų sąnaudos analizuojami skirtinguose modeliuose bei skaičiuoklėse.
Rodmenys, apskaičiuotos reikšmės, tarifai, sutartys, paslaugų objektai, korekcijos ir sąskaitos pereina per kelias sistemas, o neatitikimus darbuotojai tikrina rankiniu būdu.
Naujo prijungimo, galios didinimo, gaminančio vartotojo, vandens ar nuotekų įvado ir kitų paslaugų procesai vyksta per skirtingas formas, el. paštą, dokumentus ir vidinius padalinius.
Gedimo vieta, techniniai dokumentai, saugos leidimai, brigados kompetencijos, rangovai, transportas, medžiagos ir atlikimo įrodymai planuojami skirtinguose įrankiuose.
Emisijų, vandens, nuotekų, atliekų, energijos, laboratorinių tyrimų, leidimų ir veiklos duomenys renkami iš skirtingų sistemų, rangovų ataskaitų ir skaičiuoklių.
Saulės elektrinės, baterijos, elektromobiliai, šilumos siurbliai, energijos bendrijos ir lankstūs vartotojai dažnai matomi tik kaip prijungimo ar apskaitos objektai.
Sujungti tinklo ir turto modelį, realaus laiko signalus, gedimus, techninę priežiūrą, lauko darbus, paveiktus klientus, nuostolius, investicijas, aplinkosaugos rodiklius ir paslaugos atkūrimą.
Turto duomenys nesutampa skirtingose sistemose
Gedimo, priežiūros ar investicijų metu darbuotojai turi rankiniu būdu tikrinti, ar skirtingose sistemose kalbama apie tą patį objektą. Dėl to sprendimai lėtėja, o ataskaitos tampa nepatikimos.
Infrastruktūros ir veiklos duomenų platforma
Sujungia GIS, SCADA, IoT, turto, finansų, dokumentų, laboratorijų, klientų ir lauko darbų duomenis pagal vieną turto, tinklo ir paslaugos objektų modelį.
Realaus laiko signalai ne visada virsta konkrečiais veiksmais
Operatoriai susiduria su perspėjimų pertekliumi, svarbios anomalijos paskęsta triukšme, o problema kartais pradedama spręsti tik jau sutrikus paslaugai.
Infrastruktūros ir veiklos duomenų platforma
Sujungia GIS, SCADA, IoT, turto, finansų, dokumentų, laboratorijų, klientų ir lauko darbų duomenis pagal vieną turto, tinklo ir paslaugos objektų modelį.
Investicijų prioritetus sunku pagrįsti vienu patikimu duomenų vaizdu
Užtrunka investicijų derinimas, sunku palyginti rekonstrukciją, naują infrastruktūrą, lankstumo priemones ir geresnę priežiūrą, o kapitalas ne visada nukreipiamas ten, kur rizika didžiausia.
Infrastruktūros ir veiklos duomenų platforma
Sujungia GIS, SCADA, IoT, turto, finansų, dokumentų, laboratorijų, klientų ir lauko darbų duomenis pagal vieną turto, tinklo ir paslaugos objektų modelį.
Techninė priežiūra vis dar dažnai pradedama tik įvykus gedimui
Daugėja avarinių iškvietimų, neplanuotų prastovų ir nereikalingų patikrų, o komponentai keičiami per anksti arba per vėlai.
Turto būklės ir techninės priežiūros valdymo sistema
Valdo turto hierarchiją, kritiškumą, būklės signalus, gedimų istoriją, priežiūros darbus, atsargines dalis ir pakeitimo arba rekonstrukcijos scenarijus.
Turto duomenys nesutampa skirtingose sistemose
Gedimo, priežiūros ar investicijų metu darbuotojai turi rankiniu būdu tikrinti, ar skirtingose sistemose kalbama apie tą patį objektą. Dėl to sprendimai lėtėja, o ataskaitos tampa nepatikimos.
Turto būklės ir techninės priežiūros valdymo sistema
Valdo turto hierarchiją, kritiškumą, būklės signalus, gedimų istoriją, priežiūros darbus, atsargines dalis ir pakeitimo arba rekonstrukcijos scenarijus.
Lauko darbams trūksta vieno plano, medžiagų ir atlikimo vaizdo
Komandos vyksta nepasiruošusios, trūksta medžiagų ar informacijos, darbai užtrunka, o atlikimo kokybę vėliau tenka tikrinti rankiniu būdu.
Turto būklės ir techninės priežiūros valdymo sistema
Valdo turto hierarchiją, kritiškumą, būklės signalus, gedimų istoriją, priežiūros darbus, atsargines dalis ir pakeitimo arba rekonstrukcijos scenarijus.
Sprendimų tikslas - susieti realų infrastruktūros objektą su jo būkle, signalu, priimtu sprendimu, atliktu darbu, paveiktais klientais, sąnaudomis ir atitikties įrodymais. Nauja sistema neturėtų tapti dar viena atskira duomenų sala.
Sujungia GIS, SCADA, IoT, turto, finansų, dokumentų, laboratorijų, klientų ir lauko darbų duomenis pagal vieną turto, tinklo ir paslaugos objektų modelį.
Valdo turto hierarchiją, kritiškumą, būklės signalus, gedimų istoriją, priežiūros darbus, atsargines dalis ir pakeitimo arba rekonstrukcijos scenarijus.
Sujungia tinklo topologiją, realaus laiko srautus, matavimus, paklausos prognozes, oro sąlygas ir nuostolių arba anomalijų modelius.
Sujungia skaitiklių duomenis, tarifus, sutartis, klientų objektus, korekcijas, sąskaitas, mokėjimus, pranešimus ir aptarnavimo istoriją.
Valdo paraišką, technines sąlygas, projektą, leidimus, brigadas, rangovus, saugos dokumentus, medžiagas, atlikimo įrodymus ir turto duomenų atnaujinimą.
Sujungia emisijų, vandens, nuotekų, atliekų, energijos, laboratorinius ir veiklos duomenis su leidimų ribomis, skaičiavimo taisyklėmis ir įrodymų kilme.
Sujungia IT ir OT saugos įvykius, turto būseną, fizines bei klimato rizikas, paveiktus klientus, avarines komandas, atkūrimo veiksmus ir komunikaciją.
Valdo gaminančius vartotojus, baterijas, elektromobilius, agregatorius ir kitus lanksčius išteklius, jų prognozes, tinklo ribojimus, aktyvavimą bei atsiskaitymą.
Realaus laiko valdymo aplinka negali būti integruojama kaip įprasta verslo sistema. Reikia tinklų segmentavimo, mažiausių teisių, griežtos pakeitimų kontrolės ir vienodai valdomų vidinių bei išorinių prieigų.
Be bendrų identifikatorių neįmanoma patikimai susieti signalo, gedimo, darbo, kliento poveikio ir sąnaudų.
Matavimas turi būti susietas su teisingu įrenginiu, proceso režimu, matavimo vienetu ir laiku. Kitaip analitika gali pateikti klaidinančią išvadą.
Kiekvienas naujas sprendimas turi numatyti saugų grįžimą, darbą nutrūkus integracijai ir vėlesnį duomenų suderinimą.
Turi būti aišku, kokiais duomenimis rekomendacija pagrįsta, kada ją galima taikyti ir kas patvirtina kritinį veiksmą.
Pasirinkti svarbiausius paslaugų procesus, kritinį turtą, naudojamas IT ir OT sistemas, duomenų srautus, rankines išimtis ir jų finansinį bei veiklos poveikį.
Pasirinkti vieną dažną ir ekonomiškai reikšmingą procesą, kuriame galima patikimai susieti signalą, turto objektą, sprendimą, darbą ir rezultatą.
Sujungti GIS, operacinius signalus, turto būklę, darbo užduotis, brigadas, rangovus, medžiagas, atlikimo įrodymus ir klientų poveikį.
Paleisti sprendimą ribotoje, bet realioje infrastruktūros dalyje, patikrinti saugą, apmokyti komandas ir išspręsti dažniausias duomenų bei proceso išimtis.
Plėsti turto būklės analitiką, tinklų ir nuostolių optimizavimą, klientų lankstumą, aplinkosaugos ataskaitas ir saugų DI naudojimą.
Matuoti turto būklės, incidentų ir atkūrimo valdymo poveikį.
Matuoti tinklų ir procesų optimizavimo rezultatą.
Matuoti bendro turto duomenų modelio patikimumą.
Vertinti perėjimą nuo kalendorinės ir tik po gedimo pradedamos priežiūros.
Matuoti planavimo, informacijos, kompetencijų ir medžiagų paruošimo kokybę.
Matuoti kelio nuo matavimo iki sąskaitos patikimumą.
Vertinti automatinio duomenų surinkimo ir patikrinamos rodiklių kilmės naudą.
Matuoti IT, OT, fizinio turto ir klientų poveikio duomenų sujungimo greitį.
Pažangesni sprendimai veikia tik tada, kai turto objektai, tinklo topologija, realaus laiko duomenys ir atsakomybės jau sutvarkyti. Kritinėje infrastruktūroje DI ar automatinis valdymas turi prasidėti nuo rekomendacijų darbuotojui, aiškių saugos ribų ir patikrinto atsarginio režimo.
Atliekų rūšis, kilmė, vežimas, svoris, laboratoriniai tyrimai, apdorojimo būdas ir galutinis rezultatas susiejami vienoje patikrinamoje istorijoje.
Modeliai prognozuoja apkrovas, gamybą, nuotėkius, turto būklę, vandens kokybės nukrypimus, atliekų srautus ir galimus veiklos ribojimus.
Vaizdo, terminiai, akustiniai ir kiti jutikliai padeda tikrinti linijas, vamzdynus, saulės bei vėjo parkus, rezervuarus, sąvartynus ir sunkiai pasiekiamus įrenginius.
Modelis susieja tinklo topologiją, turto būklę, realaus laiko srautus, paklausą, klimato riziką, gedimus ir investicijų scenarijus.
Standartizuotas duomenų apsikeitimas leidžia operatoriams, klientams, savivaldybėms, rangovams ir reguliuotojams naudoti tuos pačius patikimus duomenis aiškiai apibrėžtomis teisėmis.
Peržiūrėsime turto, realaus laiko signalų, priežiūros, lauko darbų, klientų ir atitikties procesus bei padėsime pasirinkti pradinį etapą, kurio naudą galima aiškiai pamatuoti.