Geriamojo vandens, nuotekų, šilumos, teritorijų ir kitų savivaldybių ar infrastruktūros pagrindu teikiamų komunalinių paslaugų turto, operacijų, lauko darbų, klientų ir atitikties duomenų sujungimas į vieną valdomą skaitmeninę grandinę.
Didžiausią vertę kuria gebėjimas iš vieno signalo greitai suprasti, kuris tinklo objektas paveiktas, kuriems klientams kyla rizika ir koks veiksmas atkurs paslaugą.
Veikla apima vandens paėmimą ir paruošimą, nuotekų surinkimą bei valymą, šilumos ar kitų komunalinių paslaugų perdavimą, tinklų priežiūrą, skaitiklių apskaitą, sąskaitas ir klientų aptarnavimą. Svarbiausia skaitmeninė užduotis – susieti tinklo topologiją, realaus laiko būseną, lauko darbus, kokybę ir klientų poveikį.
Objektų, vožtuvų, zonų ir klientų ryšiai turi būti pakankamai tikslūs realiam incidentui.
Laboratorinis rezultatas turi būti susietas su matavimo vieta, tinklo režimu ir privalomu veiksmu.
Rodmens versija, apskaičiuotas kiekis, korekcija ir tarifas turi sudaryti atsekamą grandinę.
ES vandens atsparumo kryptis skatina nuotėkių mažinimą, infrastruktūros modernizavimą, išmaniuosius skaitiklius ir duomenimis grįstą valdymą. Komunalinėms įmonėms tai reiškia perėjimą nuo periodinių matavimų prie vientisos tinklo, kokybės, klientų ir lauko darbų grandinės.
Valdomas vandens paėmimas, valymas, šilumos gamyba, įrangos režimai, energija ir kokybė.
Stebimi srautai, slėgis, temperatūra, tinklo būklė, nuostoliai ir kritiniai objektai.
Renkami skaitiklių rodmenys, tikrinamos išimtys, taikomi tarifai ir formuojamos sąskaitos.
Signalai, laboratoriniai rezultatai ir klientų pranešimai susiejami su tinklo zona bei poveikiu.
Brigados gauna tinklo schemą, uždarymo taškus, medžiagas, saugos informaciją ir darbo prioritetą.
Valdomos sutrikimų būsenos, atkūrimo laikas, skundai ir turto rekonstrukcijos prioritetai.
GIS, SCADA, laboratoriniai duomenys, darbai ir sąskaitos valdomi atskirai, o incidento poveikis atkuriamas rankomis.
Tinklo būsenos bei skaitiklių rodmenys renkami sistemose, tačiau išimtys, nuotėkiai, darbai ir klientų komunikacija nesusieti.
Signalas, GIS objektas, gedimas, lauko užduotis, atlikimas ir atnaujinta tinklo būsena sudaro vieną grandinę.
Srautai, slėgis, kokybė, skaitikliai, skundai ir tinklo topologija analizuojami pagal aiškias zonas bei paveiktus klientus.
Nuotėkių, įrangos būklės, energijos vartojimo ir paklausos modeliai naudojami darbams bei investicijoms prioritetizuoti.
Tinklo režimai, brigados, klientų informavimas ir atkūrimo scenarijai koordinuojami realiu laiku su aiškiomis žmogaus kontrolės ribomis.
Vandens ir komunalinių paslaugų skaitmenizacija turi sujungti fizinę tinklo topologiją, realaus laiko būseną, kokybės duomenis, klientų poveikį ir lauko brigadų veiksmus.
Pirmasis prioritetas – viena aiški tinklo zona ir pilnas nuotėkio, avarijos arba kokybės incidento scenarijus, o ne viso miesto skaitmeninis dvynys.
