Maisto, gėrimų, higienos ir kitų kasdienio vartojimo prekių pardavimo, atsargų, kainodaros ir klientų patirties sujungimas į vieną valdomą skaitmeninę grandinę.
Maisto mažmenoje svarbiausia ne tai, ką rodo centrinė sistema, o ar prekė laiku ir tinkamos būklės pasiekia lentyną bei klientą.
Veiklos sritis apima maisto, gėrimų, higienos ir kitų kasdienio vartojimo prekių pardavimą fiziniuose tinkluose, elektroninėje prekyboje ir greito pristatymo kanaluose. Analizėje minimos sistemos ir sąvokos: įmonės išteklių planavimo sistema (ERP) ir sandėlio valdymo sistema (WMS). Papildomai vartojamos sąvokos: pardavimo vietos sistema (POS) ir prekės apskaitos vienetas (SKU).
Net mažas proceso pagerėjimas kartojasi per daugybę prekių, lokacijų ir kasdienių sandorių.
Dalies atsargų vertė greitai mažėja, o klaidos gali turėti maisto saugos pasekmių.
Centrinės sistemos likutis neturi vertės, jei klientas prekės neranda arba ji netinkamos būklės.
Darbo, nurašymų, akcijų ir logistikos klaidos greitai panaikina pardavimo augimo naudą.
Maisto mažmenoje maržos spaudimas ir darbo jėgos trūkumas didina automatizavimo poreikį, tačiau didžiausia vertė atsiranda ne iš atskiro DI modelio, o iš nuoseklaus ryšio tarp prognozės, fizinės lentynos ir darbuotojo veiksmo.
Sukuriami prekių duomenys, kainos, akcijos, tiekimo sąlygos ir lokacijų asortimentas.
Prognozuojami kiekiai, užsakomi tiekimai ir paskirstomos atsargos tarp lokacijų.
Parduotuvėje registruojamas kiekis, partija, galiojimas, vieta ir kokybės būklė.
Darbuotojai išdėsto prekes, keičia etiketes, vykdo akcijas ir sprendžia trūkumus.
Prekė parduodama kasoje, surenkama elektroniniam užsakymui arba pakeičiama pagal kliento taisykles.
Valdomas galiojimas, nuostoliai, atšaukimai ir grįžtamasis ryšys į prognozes bei asortimento sprendimus.
Centrinės sistemos valdo pardavimą, tačiau lentynos, galiojimas ir išimtys tikrinami rankomis.
POS, ERP ir užsakymas veikia, bet parduotuvės vykdymo duomenys registruojami nevienodai.
Naudojamos mobilios užduotys, elektroninės etiketės ar surinkimo įrankiai, tačiau jie nesudaro vieno prioriteto ciklo.
Kainos, atsargos, lentyna, galiojimas, surinkimas ir darbuotojo veiksmas susieti tarp sistemų.
Prognozės, papildymas, nuolaidos ir užduočių prioritetai pritaikomi konkrečiai parduotuvei bei kategorijai.
Sistema nuolat aptinka nukrypimus, siūlo veiksmą ir mokosi iš fizinio rezultato, taikydama aiškias saugos bei žmogaus kontrolės ribas.
Maisto ir kasdienio vartojimo prekių prekyboje didžiausią vertę kuria ne pavienė klientų programėlė, o greitas fizinės parduotuvės vykdymo ciklas.
Pirmasis prioritetas turėtų būti pasirinktos kategorijos lentynos prieinamumas ir galiojimo kontrolė: sistema turi atpažinti problemą, sukurti darbuotojui aiškią užduotį ir patikrinti rezultatą. Tik po to verta plėsti pažangias prognozes ar autonominius sprendimus.