ENSusipažinkime
Veiklos srities skaitmenizacijos analizė

Terminalų, uostų ir logistikos infrastruktūros skaitmenizacija

Kaip geriau valdyti atvykimus, laiko langus, vartus, aikštelę, krovos darbus, įrangą ir infrastruktūros pralaidumą

Skaitmeninė branda

Tipinė skaitmeninė branda

Parodo, kokiu technologiniu ir procesų skaitmenizavimo lygiu šiandien paprastai veikia sektoriaus ar veiklos srities įmonės.

Vertinama tipinė rinkos situacija, o ne pažangiausios įmonės.

Vertinimą sudaro penkios vienodo svorio dimensijos:

Pagrindinių sistemų naudojimas
Ar įmonėse paplitusios ERP, CRM, WMS, MES, klientų portalai ar kitos veiklai svarbios sistemos.
Procesų skaitmenizavimas
Kiek pagrindinių procesų vyksta sistemose, o kiek vis dar valdoma rankiniu būdu.
Sistemų integracija
Ar pagrindinės sistemos tarpusavyje keičiasi duomenimis, ar informaciją darbuotojai perkelia rankiniu būdu.
Duomenų kokybė ir parengtis
Ar pagrindiniai duomenys yra struktūruoti, aktualūs, nuoseklūs ir tinkami automatizavimui bei analitikai.
Pažangus duomenų naudojimas
Ar naudojama realaus laiko analitika, prognozės, automatiniai signalai, optimizavimo modeliai ar AI.

Galutinis balas yra penkių dimensijų vidurkis.

1–5 skalė

  • 1 labai žema branda
  • 2 žema branda
  • 3 vidutinė branda
  • 4 aukšta branda
  • 5 labai aukšta branda

Žemas brandos balas nebūtinai reiškia mažą potencialą. Priešingai, žema branda ir didelis rankinio darbo kiekis gali rodyti didelę neišnaudotą skaitmenizacijos vertę.

vidutinė
Skaitmenizacijos potencialas

Skaitmenizacijos potencialas

Parodo, kiek reikšmingos verslo vertės tipinė sektoriaus ar veiklos srities įmonė gali sukurti kryptingai skaitmenizuodama pagrindinius procesus.

Vertinimas apskaičiuojamas 100 balų skalėje pagal penkias dimensijas:

Procesų dažnis ir mastas 20 %
Vertinama, kaip dažnai kartojasi skaitmenizuojami procesai ir kokią veiklos dalį jie apima.
Rankinio darbo intensyvumas 20 %
Vertinama, kiek procesai priklauso nuo el. pašto, telefono, Excel, popierinių dokumentų ir pakartotinio duomenų suvedimo.
Poveikis pajamoms ir sąnaudoms 25 %
Vertinama galima įtaka pardavimams, maržai, klientų išlaikymui, administravimo sąnaudoms, klaidoms, prastovoms ar atsargoms.
Augimo ir mastelio potencialas 20 %
Vertinama, ar skaitmenizacija leistų didinti veiklos apimtį neplečiant darbuotojų ir sąnaudų tuo pačiu tempu.
Poveikis sprendimams ir rizikai 15 %
Vertinama galima įtaka duomenų patikimumui, sprendimų greičiui, klientų patirčiai, klaidų ir veiklos rizikos mažinimui.

Galutinis balas apskaičiuojamas pagal visų dimensijų įvertinimus ir jų svorius.

100 balų skalė

  • 0–20 labai mažas potencialas
  • 21–40 mažas potencialas
  • 41–60 vidutinis potencialas
  • 61–80 aukštas potencialas
  • 81–100 labai aukštas potencialas

Aukštas balas nereiškia, kad sprendimą bus lengva įgyvendinti. Jis parodo galimos vertės dydį, o ne diegimo sudėtingumą.

88/100
Didžiausias iššūkis
Terminalo pajėgumai ir laiko langai valdomi fragmentuotai
Didžiausia galimybė
Duomenimis valdomas infrastruktūros pralaidumas

Didžiausią rezultatą sukuria ne atskiras išmanus vartų sprendimas, o nuoseklus atvykimo, krovos ir išvykimo procesas, kuris realiai didina terminalo pralaidumą.

Kaip veikia terminalų, uostų ir logistikos infrastruktūros veikla

Veiklos sritis apima jūrų ir vidaus uostus, intermodalinius, konteinerių, birių bei kitų krovinių terminalus. Pagrindinis iššūkis – saugiai koordinuoti ribotą krantinių, vartų, aikštelės, geležinkelio, krovos ir įrangos pajėgumą.

Ribotas ir brangus fizinis pajėgumas

Krantinės, vartai, aikštelė ir krovos įranga turi būti panaudojami labai tiksliai.

Daug nepriklausomų dalyvių

Laivai, traukiniai, sunkvežimiai, agentai, muitinė ir terminalas turi apsikeisti ta pačia informacija.

Kritinė sauga ir veiklos tęstinumas

Sistemos klaida gali sustabdyti srautą arba sukelti saugos riziką.

Didelis realaus laiko įvykių kiekis

Kiekvienas atvykimas, vartų pravažiavimas, perkėlimas ir krova keičia bendrą planą.

Rinkos ir technologijų kontekstas

Port call optimizavimas, išmanūs vartai, standartizuoti krovinių įvykiai, skaitmeniniai dvyniai ir autonominė įranga keičia infrastruktūros valdymą. Vertė priklauso nuo gebėjimo sujungti partnerių ir terminalo duomenis.

  • Didesnis srautų nepastovumasAtvykimo laikas ir pasirengimas dažnai keičiasi, todėl planą reikia perskaičiuoti realiu laiku.
  • Poreikis didinti esamo turto pralaidumąNauja infrastruktūra brangi, todėl svarbu geriau panaudoti krantines, vartus ir įrangą.
  • Partnerių duomenų standartizavimasBendresni įvykių ir port call duomenų modeliai mažina individualių integracijų skaičių.
  • Saugos ir tvarumo spaudimasMažesnis laukimas, tuščias judėjimas ir variklių darbas mažina riziką bei emisijas.

Tipinė veiklos grandinė

01

Atvykimo ir pajėgumo rezervavimas

Planuojamas laivas, traukinys, sunkvežimis, laiko langas, krantinė ar krovos pajėgumas.

02

Dokumentų ir leidimų patikra

Tikrinami krovinio, transporto, muitinės, saugos ir prieigos duomenys.

03

Vartų ir įvažiavimo procesas

Identifikuojamas transportas, vairuotojas, krovinys ir suteikiama judėjimo instrukcija.

04

Aikštelės ir krovos valdymas

Skiriamos vietos, įranga, darbuotojai ir krovos užduotys.

05

Krovinio įvykių ir išimčių valdymas

Registruojama vieta, būsena, pažeidimai, vėlavimai ir partnerių veiksmai.

06

Išvykimas, paslaugų apskaita ir analizė

Patvirtinamas išvykimas, apskaičiuojamos paslaugos ir vertinamas pralaidumas.

Skaitmeninės brandos modelis

0

Rankinis ir fragmentuotas modelis

terminalų, uostų ir logistikos infrastruktūros veikla procesai priklauso nuo skambučių, el. pašto, popieriaus ir darbuotojų atminties.

1

Pagrindinės veiklos sistemos

Naudojamos pagrindinės operacijų ir apskaitos sistemos, tačiau duomenys tarp jų perduodami rankiniu būdu.

2

Skaitmenizuoti atskiri procesai

Veikia keli skaitmeniniai sprendimai, tačiau nėra nuoseklios užsakymo, vykdymo, turto ir dokumentų darbo eigos.

3

Integruotas pagrindinis procesas Tipinė dabartinė situacija

Pagrindinės sistemos ir naudotojai dirba pagal bendrus objektus, būsenas ir automatizuotas integracijas.

4

Duomenimis valdoma veikla Siektina

Sprendimai remiasi realaus laiko būsenomis, išimčių, pajėgumų, kokybės ir pelningumo analitika.

5

Prognozuojanti ir saugiai optimizuojama veikla

DI ir optimizavimo modeliai prognozuoja, rekomenduoja ir ribotai automatizuoja sprendimus pagal aiškias kontrolės taisykles.

Esminė išvada

Terminalo ar uosto pralaidumą dažnai riboja ne vien fizinė infrastruktūra, o pavėluota informacija apie atvykimą, pasirengimą, krovinį ir laisvą įrangą.

Atvykimų planas, vartai, aikštelė, krovos užduotys, krovinio įvykiai ir sąskaitos turi naudoti tuos pačius objektus bei faktines būsenas.

Pirmiausia verta pasirinkti vieną pilną srautą, pavyzdžiui, sunkvežimio atvykimą nuo rezervuoto lango iki išvykimo, ir sujungti visas jo būsenas.

Susijusios temos

Valdymo sistemaKlientų savitarna
Kitas žingsnis

Įvertinkime, kur terminalo sraute prarandama daugiausia pralaidumo

Peržiūrėsime atvykimus, laiko langus, vartus, aikštelę, krovos darbus, įrangą, krovinio būsenas ir paslaugų apskaitą bei padėsime pasirinkti pirmą etapą.

Aptarti pirmąjį skaitmenizacijos etapą