ENSusipažinkime
Veiklos srities skaitmenizacijos analizė

Terminalų, uostų ir logistikos infrastruktūros skaitmenizacija

Kaip geriau valdyti atvykimus, laiko langus, vartus, aikštelę, krovos darbus, įrangą ir infrastruktūros pralaidumą

Skaitmeninė branda

Tipinė skaitmeninė branda

Parodo, kokiu technologiniu ir procesų skaitmenizavimo lygiu šiandien paprastai veikia sektoriaus ar veiklos srities įmonės.

Vertinama tipinė rinkos situacija, o ne pažangiausios įmonės.

Vertinimą sudaro penkios vienodo svorio dimensijos:

Pagrindinių sistemų naudojimas
Ar įmonėse paplitusios ERP, CRM, WMS, MES, klientų portalai ar kitos veiklai svarbios sistemos.
Procesų skaitmenizavimas
Kiek pagrindinių procesų vyksta sistemose, o kiek vis dar valdoma rankiniu būdu.
Sistemų integracija
Ar pagrindinės sistemos tarpusavyje keičiasi duomenimis, ar informaciją darbuotojai perkelia rankiniu būdu.
Duomenų kokybė ir parengtis
Ar pagrindiniai duomenys yra struktūruoti, aktualūs, nuoseklūs ir tinkami automatizavimui bei analitikai.
Pažangus duomenų naudojimas
Ar naudojama realaus laiko analitika, prognozės, automatiniai signalai, optimizavimo modeliai ar DI.

Galutinis balas yra penkių dimensijų vidurkis.

1–5 skalė

  • 1 labai žema branda
  • 2 žema branda
  • 3 vidutinė branda
  • 4 aukšta branda
  • 5 labai aukšta branda

Žemas brandos balas nebūtinai reiškia mažą potencialą. Priešingai, žema branda ir didelis rankinio darbo kiekis gali rodyti didelę neišnaudotą skaitmenizacijos vertę.

vidutinė
Skaitmenizacijos potencialas

Skaitmenizacijos potencialas

Parodo, kiek reikšmingos verslo vertės tipinė sektoriaus ar veiklos srities įmonė gali sukurti kryptingai skaitmenizuodama pagrindinius procesus.

Vertinimas apskaičiuojamas 100 balų skalėje pagal penkias dimensijas:

Procesų dažnis ir mastas 20 %
Vertinama, kaip dažnai kartojasi skaitmenizuojami procesai ir kokią veiklos dalį jie apima.
Rankinio darbo intensyvumas 20 %
Vertinama, kiek procesai priklauso nuo el. pašto, telefono, Excel, popierinių dokumentų ir pakartotinio duomenų suvedimo.
Poveikis pajamoms ir sąnaudoms 25 %
Vertinama galima įtaka pardavimams, maržai, klientų išlaikymui, administravimo sąnaudoms, klaidoms, prastovoms ar atsargoms.
Augimo ir mastelio potencialas 20 %
Vertinama, ar skaitmenizacija leistų didinti veiklos apimtį neplečiant darbuotojų ir sąnaudų tuo pačiu tempu.
Poveikis sprendimams ir rizikai 15 %
Vertinama galima įtaka duomenų patikimumui, sprendimų greičiui, klientų patirčiai, klaidų ir veiklos rizikos mažinimui.

Galutinis balas apskaičiuojamas pagal visų dimensijų įvertinimus ir jų svorius.

100 balų skalė

  • 0–20 labai mažas potencialas
  • 21–40 mažas potencialas
  • 41–60 vidutinis potencialas
  • 61–80 aukštas potencialas
  • 81–100 labai aukštas potencialas

Aukštas balas nereiškia, kad sprendimą bus lengva įgyvendinti. Jis parodo galimos vertės dydį, o ne diegimo sudėtingumą.

88/100
Didžiausias iššūkis
Terminalo pajėgumai ir laiko langai valdomi fragmentuotai
Didžiausia galimybė
Duomenimis valdomas infrastruktūros pralaidumas

Didžiausią rezultatą sukuria ne atskiras išmanus vartų sprendimas, o nuoseklus atvykimo, krovos ir išvykimo procesas, kuris realiai didina terminalo pralaidumą.

Kaip veikia terminalų, uostų ir logistikos infrastruktūros veikla

Veiklos sritis apima jūrų ir vidaus uostus, intermodalinius, konteinerių, birių bei kitų krovinių terminalus. Pagrindinis iššūkis – saugiai koordinuoti ribotą krantinių, vartų, aikštelės, geležinkelio, krovos ir įrangos pajėgumą.

Ribotas ir brangus fizinis pajėgumas

Krantinės, vartai, aikštelė ir krovos įranga turi būti panaudojami labai tiksliai.

Daug nepriklausomų dalyvių

Laivai, traukiniai, sunkvežimiai, agentai, muitinė ir terminalas turi apsikeisti ta pačia informacija.

Kritinė sauga ir veiklos tęstinumas

Sistemos klaida gali sustabdyti srautą arba sukelti saugos riziką.

Didelis realaus laiko įvykių kiekis

Kiekvienas atvykimas, vartų pravažiavimas, perkėlimas ir krova keičia bendrą planą.

Rinkos ir technologijų kontekstas

Laivų įplaukimo ir aptarnavimo optimizavimas, išmanūs vartai, standartizuoti krovinio įvykiai, skaitmeniniai modeliai ir automatizuota įranga keičia infrastruktūros valdymą. Vertė priklauso nuo patikimo partnerių ir terminalo duomenų ryšio.

  • Didesnis srautų nepastovumasAtvykimo laikas ir pasirengimas dažnai keičiasi, todėl planą reikia perskaičiuoti realiu laiku.
  • Poreikis didinti esamo turto pralaidumąNauja infrastruktūra brangi, todėl svarbu geriau panaudoti krantines, vartus ir įrangą.
  • Partnerių duomenų standartizavimasBendri laivo įplaukimo, aptarnavimo ir krovinio įvykių duomenų modeliai mažina individualių integracijų skaičių.
  • Saugos ir tvarumo spaudimasMažesnis laukimas, tuščias judėjimas ir variklių darbas mažina riziką bei emisijas.

Tipinė veiklos grandinė

01

Atvykimo ir pajėgumo rezervavimas

Planuojamas laivas, traukinys, sunkvežimis, laiko langas, krantinė ar krovos pajėgumas.

02

Dokumentų ir leidimų patikra

Tikrinami krovinio, transporto, muitinės, saugos ir prieigos duomenys.

03

Vartų ir įvažiavimo procesas

Identifikuojamas transportas, vairuotojas, krovinys ir suteikiama judėjimo instrukcija.

04

Aikštelės ir krovos valdymas

Skiriamos vietos, įranga, darbuotojai ir krovos užduotys.

05

Krovinio įvykių ir išimčių valdymas

Registruojama vieta, būsena, pažeidimai, vėlavimai ir partnerių veiksmai.

06

Išvykimas, paslaugų apskaita ir analizė

Patvirtinamas išvykimas, apskaičiuojamos paslaugos ir vertinamas pralaidumas.

Skaitmeninės brandos modelis

0

Atvykimai ir krovos darbai koordinuojami telefonu bei popieriumi

Laiko langai, vartai, aikštelė, krovinio būsena ir paslaugų apskaita priklauso nuo atskirų komandų.

1

Atskiros vartų, apsaugos ir terminalo sistemos

Pagrindiniai įvykiai registruojami skaitmeniniu būdu, bet partnerių duomenys ir operacinis planas nėra vientisi.

2

Skaitmenizuoti atskiri terminalo srautai

Veikia laiko langai ar išmanūs vartai, tačiau atvykimas, krovos užduotis, įranga ir sąskaita susieti tik dalinai.

3

Integruotas atvykimo ir krovos procesas Tipinė dabartinė situacija

Transportas, krovinys, laiko langas, vartai, aikštelė, krovos užduotis ir pagrindiniai įvykiai valdomi bendrame procese.

4

Realaus laiko terminalo pajėgumų valdymas Siektina

Atvykimai, įranga, darbo jėga ir krovos prioritetai koreguojami pagal faktinius srautus bei saugos ribas.

5

Prognozuojamas ir iš dalies autonominis terminalas

Srautų modeliai, vaizdo analizė ir automatizuota įranga padeda optimizuoti pralaidumą, išlaikant žmogaus ir saugos kontrolę.

Esminė išvada

Terminalo ar uosto pralaidumą dažnai riboja ne vien fizinė infrastruktūra, o pavėluota informacija apie atvykimą, pasirengimą, krovinį ir laisvą įrangą.

Atvykimų planas, vartai, aikštelė, krovos užduotys, krovinio įvykiai ir sąskaitos turi naudoti tuos pačius objektus bei faktines būsenas.

Pirmiausia verta pasirinkti vieną vientisą srautą, pavyzdžiui, sunkvežimio atvykimą nuo rezervuoto lango iki išvykimo, ir sujungti visas jo būsenas.

Susijusios temos

Terminalo operacijų sistemaLaiko langų ir vartų valdymasInfrastruktūros pralaidumo analitika
Kitas žingsnis

Įvertinkime, kur terminalo sraute prarandama daugiausia pralaidumo

Peržiūrėsime atvykimus, laiko langus, vartus, aikštelę, krovos darbus, įrangą, krovinio būsenas ir paslaugų apskaitą bei padėsime pasirinkti pirmą etapą.

Aptarti pirmąjį skaitmenizacijos etapą