Terminalo pajėgumai ir laiko langai valdomi fragmentuotai
AukštasLaivų, traukinių, sunkvežimių, vartų, krantinių ir krovos pajėgumai planuojami atskirose sistemose.
- Pasekmės
- Daugėja eilių, laukimo ir konfliktų dėl to paties fizinio pajėgumo.
Veiklos srities skaitmenizacijos analizė
Terminalų, uostų ir logistikos infrastruktūros skaitmenizacija
Svarbiausia galimybė - didinti infrastruktūros pralaidumą mažinant laukimą, neplanuotus konfliktus ir rankinį dalyvių koordinavimą.
- Skaitmeninė branda
- aukšta
- Skaitmenizacijos potencialas
- 83/100
- Didžiausias iššūkis
- Terminalo pajėgumai ir laiko langai valdomi fragmentuotai
- Didžiausia galimybė
- Duomenimis valdomas infrastruktūros pralaidumas
Didžiausią rezultatą sukuria ne atskiras išmanus vartų sprendimas, o nuoseklus atvykimo, krovos ir išvykimo procesas, kuris realiai didina terminalo pralaidumą.
Veiklos srities modelis
Veiklos sritis apima jūrų ir vidaus uostus, intermodalinius, konteinerių, birių bei kitų krovinių terminalus. Pagrindinis iššūkis - saugiai koordinuoti ribotą krantinių, vartų, aikštelės, geležinkelio, krovos ir įrangos pajėgumą. Analizėje minimos sistemos ir sąvokos: programavimo sąsaja (API).
Ribotas ir brangus fizinis pajėgumas
Krantinės, vartai, aikštelė ir krovos įranga turi būti panaudojami labai tiksliai.
Daug nepriklausomų dalyvių
Laivai, traukiniai, sunkvežimiai, agentai, muitinė ir terminalas turi apsikeisti ta pačia informacija.
Kritinė sauga ir veiklos tęstinumas
Sistemos klaida gali sustabdyti srautą arba sukelti saugos riziką.
Didelis realaus laiko įvykių kiekis
Kiekvienas atvykimas, vartų pravažiavimas, perkėlimas ir krova keičia bendrą planą.
Rinkos ir technologijų kontekstas
Laivų įplaukimo ir aptarnavimo optimizavimas, išmanūs vartai, standartizuoti krovinio įvykiai, skaitmeniniai modeliai ir automatizuota įranga keičia infrastruktūros valdymą. Vertė priklauso nuo patikimo partnerių ir terminalo duomenų ryšio.
- Didesnis srautų nepastovumasAtvykimo laikas ir pasirengimas dažnai keičiasi, todėl planą reikia perskaičiuoti realiu laiku.
- Poreikis didinti esamo turto pralaidumąNauja infrastruktūra brangi, todėl svarbu geriau panaudoti krantines, vartus ir įrangą.
- Partnerių duomenų standartizavimasBendri laivo įplaukimo, aptarnavimo ir krovinio įvykių duomenų modeliai mažina individualių integracijų skaičių.
- Saugos ir tvarumo spaudimasMažesnis laukimas, tuščias judėjimas ir variklių darbas mažina riziką bei emisijas.
Tipinė veiklos grandinė
01
Atvykimo ir pajėgumo rezervavimas
Planuojamas laivas, traukinys, sunkvežimis, laiko langas, krantinė ar krovos pajėgumas.
02
Dokumentų ir leidimų patikra
Tikrinami krovinio, transporto, muitinės, saugos ir prieigos duomenys.
03
Vartų ir įvažiavimo procesas
Identifikuojamas transportas, vairuotojas, krovinys ir suteikiama judėjimo instrukcija.
04
Aikštelės ir krovos valdymas
Skiriamos vietos, įranga, darbuotojai ir krovos užduotys.
05
Krovinio įvykių ir išimčių valdymas
Registruojama vieta, būsena, pažeidimai, vėlavimai ir partnerių veiksmai.
06
Išvykimas, paslaugų apskaita ir analizė
Patvirtinamas išvykimas, apskaičiuojamos paslaugos ir vertinamas pralaidumas.
Skaitmeninės brandos modelis
0
Atvykimai ir krovos darbai koordinuojami telefonu bei popieriumi
Laiko langai, vartai, aikštelė, krovinio būsena ir paslaugų apskaita priklauso nuo atskirų komandų.
1
Atskiros vartų, apsaugos ir terminalo sistemos
Pagrindiniai įvykiai registruojami skaitmeniniu būdu, bet partnerių duomenys ir operacinis planas nėra vientisi.
2
Skaitmenizuoti atskiri terminalo srautai
Veikia laiko langai ar išmanūs vartai, tačiau atvykimas, krovos užduotis, įranga ir sąskaita susieti tik dalinai.
3
Integruotas atvykimo ir krovos procesas
Transportas, krovinys, laiko langas, vartai, aikštelė, krovos užduotis ir pagrindiniai įvykiai valdomi bendrame procese.
4
Realaus laiko terminalo pajėgumų valdymas Siektina
Atvykimai, įranga, darbo jėga ir krovos prioritetai koreguojami pagal faktinius srautus bei saugos ribas.
5
Prognozuojamas ir iš dalies autonominis terminalas
Srautų modeliai, vaizdo analizė ir automatizuota įranga padeda optimizuoti pralaidumą, išlaikant žmogaus ir saugos kontrolę.
Esminė išvada
Terminalo ar uosto pralaidumą dažnai riboja ne vien fizinė infrastruktūra, o pavėluota informacija apie atvykimą, pasirengimą, krovinį ir laisvą įrangą.
Atvykimų planas, vartai, aikštelė, krovos užduotys, krovinio įvykiai ir sąskaitos turi naudoti tuos pačius objektus bei faktines būsenas.
Pirmiausiai verta pasirinkti vieną vientisą srautą, pavyzdžiui, sunkvežimio atvykimą nuo rezervuoto lango iki išvykimo, ir sujungti visas jo būsenas.