Veiklos srities skaitmenizacijos analizė

Keleivių transporto skaitmenizacija

Kaip geriau valdyti maršrutus, tvarkaraščius, reisus, bilietus, sutrikimus ir keleivių informaciją

Skaitmeninė branda

Tipinė skaitmeninė branda

Parodo, kokiu technologiniu ir procesų skaitmenizavimo lygiu šiandien paprastai veikia sektoriaus ar veiklos srities įmonės.

Vertinama tipinė rinkos situacija, o ne pažangiausios įmonės.

Vertinimą sudaro penkios vienodo svorio dimensijos:

Pagrindinių sistemų naudojimas
Ar įmonėse paplitusios ERP, CRM, WMS, MES, klientų portalai ar kitos veiklai svarbios sistemos.
Procesų skaitmenizavimas
Kiek pagrindinių procesų vyksta sistemose, o kiek vis dar valdoma rankiniu būdu.
Sistemų integracija
Ar pagrindinės sistemos tarpusavyje keičiasi duomenimis, ar informaciją darbuotojai perkelia rankiniu būdu.
Duomenų kokybė ir parengtis
Ar pagrindiniai duomenys yra struktūruoti, aktualūs, nuoseklūs ir tinkami automatizavimui bei analitikai.
Pažangus duomenų naudojimas
Ar naudojama realaus laiko analitika, prognozės, automatiniai signalai, optimizavimo modeliai ar AI.

Galutinis balas yra penkių dimensijų vidurkis.

1–5 skalė

  • 1 labai žema branda
  • 2 žema branda
  • 3 vidutinė branda
  • 4 aukšta branda
  • 5 labai aukšta branda

Žemas brandos balas nebūtinai reiškia mažą potencialą. Priešingai, žema branda ir didelis rankinio darbo kiekis gali rodyti didelę neišnaudotą skaitmenizacijos vertę.

vidutinė
Skaitmenizacijos potencialas

Skaitmenizacijos potencialas

Parodo, kiek reikšmingos verslo vertės tipinė sektoriaus ar veiklos srities įmonė gali sukurti kryptingai skaitmenizuodama pagrindinius procesus.

Vertinimas apskaičiuojamas 100 balų skalėje pagal penkias dimensijas:

Procesų dažnis ir mastas 20 %
Vertinama, kaip dažnai kartojasi skaitmenizuojami procesai ir kokią veiklos dalį jie apima.
Rankinio darbo intensyvumas 20 %
Vertinama, kiek procesai priklauso nuo el. pašto, telefono, Excel, popierinių dokumentų ir pakartotinio duomenų suvedimo.
Poveikis pajamoms ir sąnaudoms 25 %
Vertinama galima įtaka pardavimams, maržai, klientų išlaikymui, administravimo sąnaudoms, klaidoms, prastovoms ar atsargoms.
Augimo ir mastelio potencialas 20 %
Vertinama, ar skaitmenizacija leistų didinti veiklos apimtį neplečiant darbuotojų ir sąnaudų tuo pačiu tempu.
Poveikis sprendimams ir rizikai 15 %
Vertinama galima įtaka duomenų patikimumui, sprendimų greičiui, klientų patirčiai, klaidų ir veiklos rizikos mažinimui.

Galutinis balas apskaičiuojamas pagal visų dimensijų įvertinimus ir jų svorius.

100 balų skalė

  • 0–20 labai mažas potencialas
  • 21–40 mažas potencialas
  • 41–60 vidutinis potencialas
  • 61–80 aukštas potencialas
  • 81–100 labai aukštas potencialas

Aukštas balas nereiškia, kad sprendimą bus lengva įgyvendinti. Jis parodo galimos vertės dydį, o ne diegimo sudėtingumą.

79/100
Didžiausias iššūkis
Tvarkaraštis neatspindi realios reiso eigos
Didžiausia galimybė
Patikima keleivio kelionė realiu laiku

Didžiausią rezultatą sukuria patikima keleivio kelionė nuo bilieto iki faktinio atvykimo, o ne atskira programėlė ar švieslentė.

Kaip veikia keleivių transportas

Veiklos sritis apima miestų, priemiesčių, tarpmiestinį, tarptautinį ir užsakomąjį keleivių vežimą. Paslaugos kokybę lemia maršrutų tinklas, tvarkaraštis, transporto prieinamumas, bilietas, punktualumas ir gebėjimas valdyti sutrikimus.

Paslauga vyksta pagal laiką

Net nedidelis vėlavimas gali paveikti persėdimą ir keleivio planus.

Pajėgumas ribotas

Transporto priemonių ir vairuotojų negalima greitai padidinti vien programine įranga.

Daug viešos informacijos kanalų

Tas pats pokytis turi vienu metu pasiekti programėlę, svetainę, švieslentes ir klientų aptarnavimą.

Tarifai ir lengvatos sudėtingi

Bilieto taisyklės gali priklausyti nuo zonos, keleivio grupės, laiko ir transporto rūšies.

Rinkos ir technologijų kontekstas

MaaS, paskyra pagrįsti bilietai, bekontaktis atsiskaitymas ir realaus laiko duomenys keičia keleivio lūkesčius. Praktinę vertę sukuria ne atskiri kanalai, o patikimas planinių ir faktinių reisų duomenų valdymas.

  • Realaus laiko informacijos lūkestisKeleiviai tikisi matyti faktinę transporto priemonės vietą, ETA ir sutrikimo poveikį.
  • Vieningesni bilietų modeliaiMiestai ir operatoriai siekia paprastesnio atsiskaitymo tarp zonų bei transporto rūšių.
  • Darbo ir transporto sąnaudų spaudimasTikslesnis grafikų, transporto ir vairuotojų planavimas tampa svarbesnis.
  • Prieinamumo reikalavimaiKeleiviams reikia patikimos informacijos apie žemagrindį transportą, stoteles ir pagalbą.

Tipinė veiklos grandinė

01

Maršrutų ir tvarkaraščių planavimas

Planuojami maršrutai, reisai, stotelės, laikai ir reikalingas pajėgumas.

02

Transporto ir vairuotojų paskyrimas

Reisams priskiriamos transporto priemonės ir vairuotojai, tikrinami apribojimai.

03

Bilietų ir keleivių aptarnavimas

Parduodami bei validuojami bilietai, valdomos lengvatos ir keleivių paskyros.

04

Faktinis reiso vykdymas

Registruojama vieta, atvykimai, išvykimai, užpildymas ir nukrypimai.

05

Sutrikimų valdymas ir informavimas

Kuriamas pakaitinis planas ir keleiviams perduodama aktuali informacija.

06

Veiklos analizė

Vertinamas punktualumas, reisų įvykdymas, paklausa, sąnaudos ir keleivių patirtis.

Skaitmeninės brandos modelis

0

Rankinis ir fragmentuotas modelis

keleivių transportas procesai priklauso nuo skambučių, el. pašto, popieriaus ir darbuotojų atminties.

1

Pagrindinės veiklos sistemos

Naudojamos pagrindinės operacijų ir apskaitos sistemos, tačiau duomenys tarp jų perduodami rankiniu būdu.

2

Skaitmenizuoti atskiri procesai

Veikia keli skaitmeniniai sprendimai, tačiau nėra nuoseklios užsakymo, vykdymo, turto ir dokumentų darbo eigos.

3

Integruotas pagrindinis procesas Tipinė dabartinė situacija

Pagrindinės sistemos ir naudotojai dirba pagal bendrus objektus, būsenas ir automatizuotas integracijas.

4

Duomenimis valdoma veikla Siektina

Sprendimai remiasi realaus laiko būsenomis, išimčių, pajėgumų, kokybės ir pelningumo analitika.

5

Prognozuojanti ir saugiai optimizuojama veikla

DI ir optimizavimo modeliai prognozuoja, rekomenduoja ir ribotai automatizuoja sprendimus pagal aiškias kontrolės taisykles.

Esminė išvada

Didžiausia spraga atsiranda tarp planinio tvarkaraščio ir faktinės reiso eigos. Kai transporto priemonės vieta, sutrikimas ir keleivių pranešimai valdomi atskirai, informacija vėluoja.

Bilietų sistema, reisų valdymas ir keleivių informavimo kanalai turi naudoti tuos pačius maršrutų, reisų, stotelių ir sutrikimų duomenis.

Pirmiausia verta pasirinkti vieną maršrutą ar transporto rūšį ir sujungti faktinę reiso būseną, sutrikimo valdymą bei keleivio informavimą.

Susijusios temos

Valdymo sistemaKlientų savitarna
Kitas žingsnis

Įvertinkime, kur keleivio kelionėje prarandamas patikimumas

Peržiūrėsime maršrutų, reisų, bilietų, sutrikimų ir keleivių informavimo procesus bei padėsime pasirinkti vieną pirmą etapą, kurio naudą galima pamatuoti.