Kaip sujungti techninius produktų duomenis, projektinius pasiūlymus, klientų kainas, likučius ir pristatymą į objektą
Veiklos sritis turi aukštą, bet ne išskirtinai maksimalų skaitmenizacijos potencialą. Didžiausia nauda pasiekiama skaitmenizuojant komercinį ir informacinį procesą, tačiau bendrą mastelio efektą riboja fizinis prekių sandėliavimas, transportas ir dalies konsultacijų individualumas.
Analizė apima įmones, prekiaujančias konstrukcinėmis, izoliacinėmis, stogų, fasadų, sausos statybos, inžinerinių sistemų, grindų, plytelių, dažų, apdailos ir kitomis statybai ar remontui skirtomis medžiagomis. Ji apima B2B, B2C ir mišrius modelius, tačiau pagrindinis dėmesys skiriamas profesionalių klientų bei projektinių užsakymų procesams.
Produktų pasirinkimą lemia matmenys, klasės, sertifikatai, medžiagiškumas, spalvos, atsparumas, montavimo sąlygos ir suderinamumas su kitais sistemos elementais.
Dalis prekių perkama reguliariai, tačiau didesni užsakymai formuojami pagal konkretų objektą, darbų etapą ar techninę specifikaciją.
Kainos priklauso nuo kliento, projekto, kiekio, tiekėjo akcijų, pristatymo, kredito sąlygų ir vadybininko patvirtintų išimčių.
Tas pats produktas gali būti apskaitomas vienetais, pakuotėmis, metrais, kvadratiniais ar kubiniais metrais, kilogramais ir paletėmis.
Pristatymas priklauso nuo svorio, gabaritų, transporto tipo, iškrovimo priemonės, objekto prieinamumo, laiko lango ir darbų eigos.
Eksploatacinių savybių deklaracijos, sertifikatai, saugos duomenų lapai, montavimo instrukcijos, EPD ir kiti dokumentai yra pardavimo bei atitikties proceso dalis.
Statybos produktų prekyba juda link struktūrizuotų techninių duomenų, savitarnos ir skaitmeninio bendradarbiavimo su projektuotojais bei rangovais. ETIM suteikia vienodą techninių produktų klasifikaciją, BIM duomenys padeda produktus įtraukti į projektavimo procesą, o atnaujintas ES Statybos produktų reglamentas numato skaitmeninių produktų pasų sistemą.
Gaunami produktų kodai, techninės savybės, kainos, pakuotės, dokumentai, vaizdai, klasifikacija ir tiekimo terminai.
Klientas pateikia prekių sąrašą, projektą, brėžinį, techninę specifikaciją, kiekius arba aprašo planuojamus darbus.
Vadybininkas ar konsultantas parenka tinkamus produktus, komplektus, papildomas medžiagas, pakaitalus ir apskaičiuoja reikiamus kiekius.
Tikrinamos kliento ir projekto kainos, tiekėjo sąlygos, marža, likučiai, pristatymas ir suformuojama pasiūlymo versija.
Klientas keičia kiekius, alternatyvas ar pristatymo etapus, o patvirtintas pasiūlymas konvertuojamas į užsakymą.
Prekės rezervuojamos konkrečiuose sandėliuose, užsakomos iš tiekėjų arba paskirstomos tarp lokacijų pagal objekto terminus.
Užsakymas komplektuojamas pagal objektą ir etapą, suplanuojamas transportas, iškrovimas, atsiėmimo laikas ir dokumentai.
Valdomi daliniai pristatymai, papildomi kiekiai, pakaitalai, grąžinimai, pretenzijos ir dokumentų pateikimas.
Vertinama pasiūlymų konversija, projekto marža, pristatymo sąnaudos, likučių apyvartumas, grąžinimai ir klientų aktyvumas.
Produktų duomenys, projektinės užklausos, pasiūlymai ir pristatymas valdomi failais, el. paštu ir darbuotojų atmintimi.
Naudojama ERP, sandėlio ir prekybos sistema, tačiau techniniai dokumentai, objektai, pasiūlymai ir logistika lieka atskirai.
Skaitmenizuoti atskiri katalogo, elektroninės prekybos, pasiūlymų ar sandėlio procesai, bet nėra vientisos projekto grandinės.
Pagrindinis projektinio pardavimo scenarijus sujungia produktų duomenis, objekto užklausą, kliento kainą, likučius, pasiūlymą ir ERP užsakymą.
Sprendimai dėl pakaitalų, rezervavimo, pristatymo, projektų maržos ir kategorijų remiasi faktiniais bei palyginamais duomenimis.
DI padeda analizuoti specifikacijas, siūlyti kandidatinius atitikmenis ir prognozuoti riziką, o techninį tinkamumą bei kainos išimtis tvirtina specialistai.
Statybinių ir apdailos medžiagų prekyboje klientas dažnai perka ne atskirą prekę, o sprendinį konkrečiam darbui ar objektui. Todėl svarbiausia skaitmenizacijos užduotis – padėti greitai parinkti tinkamus ir tarpusavyje suderinamus produktus, apskaičiuoti kiekius bei pateikti realią komercinę ir logistinę informaciją.
Tipinė problema yra ne sistemų nebuvimas, o tai, kad ERP žino kainą ir apskaitos likutį, tiekėjo dokumentai – technines savybes, vadybininkas – projekto kontekstą, o klientas visą informaciją gauna per kelis atskirus kanalus.
Pirmasis prioritetas turėtų būti ne bendrinė elektroninė parduotuvė, o integruota B2B savitarna ir pasiūlymų rengimas su patikimais produktų duomenimis, individualiomis kainomis, objekto struktūra ir likučiais. Pažangesni DI bei BIM scenarijai turi būti kuriami tik sutvarkius produktų klasifikaciją ir duomenų kokybę.
