Tačiau pastarųjų metų pasauliniai tyrimai leidžia į šį klausimą žiūrėti daug konkrečiau.
Technologiškai stipresnės įmonės skirtinguose tyrimuose siejamos su 20–60% spartesniu pajamų augimu, didesnėmis pelno maržomis, aukštesniu produktyvumu ir gerokai trumpesniu laiku, reikalingu pokyčiams įgyvendinti. Kai kuriuose tyrimuose skirtumas tarp skaitmeninių lyderių ir atsiliekančių įmonių siekia beveik dvigubą pelningumą.
Tai nėra vienas tyrimas ar vienos konsultacijų bendrovės išvada. Panašią kryptį rodo MIT, McKinsey, Accenture, Deloitte, BCG, OECD, EIB ir kitų organizacijų analizės, apimančios tūkstančius įmonių skirtingose šalyse ir sektoriuose.
Skaičiai, žinoma, nereiškia, kad nauja sistema automatiškai padidins pajamas 30 ar 50 procentų. Tačiau jie gana aiškiai parodo kitą dalyką: technologinis organizacijos pajėgumas jau yra susijęs ne tik su IT efektyvumu, bet ir su tuo, kaip greitai verslas auga, kiek uždirba ir kaip greitai sugeba keistis.
Šiame straipsnyje apžvelgiame, ką apie tai rodo didžiausi pasauliniai tyrimai.
Skaitmeninės brandos skirtumas jau matomas finansinėse ataskaitose
Vieną iš platesnių tyrimų atliko MIT Center for Information Systems Research. Tyrėjai analizavo 1 311 įmonių iš skirtingų pasaulio šalių ir vertino, kiek jos yra pasiruošusios veikti kaip skaitmeninis verslas.
Tik 22% įmonių MIT priskyrė vadinamajai „future ready“ kategorijai. Tai įmonės, kurios ne tik naudoja technologijas, bet yra pertvarkiusios veiklos procesus, klientų patirtį ir organizacijos gebėjimą naudoti skaitmenines galimybes.
Finansinis skirtumas buvo didelis. Šių įmonių vidutinis pajamų augimas buvo 17,3 procentinio punkto aukštesnis už jų sektoriaus vidurkį, o grynojo pelno marža buvo net 14 procentinių punktų aukštesnė.
Tyrimas nekalba apie vienos sistemos įdiegimo grąžą - jis rodo ryšį tarp bendro organizacijos skaitmeninio pasirengimo ir finansinių rezultatų.
Panašią tendenciją rodo ir Accenture atlikta 1 500 įmonių iš 10 šalių ir 19 sektorių analizė.
Įmonės, kurių technologinį pagrindą Accenture priskyrė geriausiam sektoriaus ketvirčiui, demonstravo 20% spartesnį pajamų augimą ir 30% didesnį pelningumą. Tačiau dar ryškesnis skirtumas atsirado tarp bendrovių, kurios kartu turėjo stiprų technologinį pagrindą, nuosekliai didino investicijas į inovacijas ir valdė sukauptą technologinę skolą.
Jų pajamų augimo tempas buvo 60% didesnis: vidutiniškai 11,1% vietoje 7,1%. Pelningumas buvo apie 40% didesnis, o vidutinė EBITDA marža siekė apie 19,4% vietoje 14,2%.
Įdomiausia, kad visus tris kriterijus atitiko vos 3% analizuotų įmonių.
McKinsey: iki 35% spartesnis pajamų augimas ir 10% didesnė marža
McKinsey analizavo technologinę brandą pagal 58 skirtingus rodiklius, apimančius architektūrą, infrastruktūrą, duomenis, DI, programinės įrangos kūrimą, procesus, organizaciją ir kompetencijas.
Tyrime dalyvavo 158 CIO ir CTO iš Azijos, Europos, Artimųjų Rytų, Afrikos bei Amerikos, atstovaujantys bankininkystei, energetikai, draudimui, telekomunikacijoms, vartojimo sektoriui, logistikai ir kitoms industrijoms.
Rezultatas vėl panašus.
Įmonės, patekusios į aukščiausią technologinės brandos ketvirtį, turėjo iki 35% spartesnį pajamų augimą ir iki 10% didesnes pelno maržas.
McKinsey taip pat apskaičiavo, kad vidutinėje įmonėje IT produktyvumo gerinimas gali atlaisvinti arba leisti efektyviau panaudoti maždaug 30% technologijoms skiriamo biudžeto.
Tačiau tyrimas atskleidė dar vieną įdomų dalyką. Vienas stipriausiai su pelningumu susijusių technologinės organizacijos rodiklių buvo ne naudojamų technologijų kiekis, o greitis, kuriuo įmonė gali įgyvendinti pokyčius.
Pažangesnėse organizacijose vidutinio dydžio pakeitimui, pavyzdžiui, naujai produkto funkcijai ar kainodaros logikos pakeitimui, dažnai reikėjo 2–4 mėnesių. Mažiau pažengusiose organizacijose analogiškas pakeitimas galėjo užtrukti iki metų.
Tai gerai parodo, kodėl technologijų poveikį verslui sunku matuoti vien sutaupytomis darbuotojų valandomis. Gebėjimas greičiau pakeisti kainodarą, paleisti naują paslaugą, automatizuoti procesą ar prisitaikyti prie kliento poreikių gali turėti gerokai didesnę įtaką nei tiesioginis sistemos naudojimo efektyvumas.
MIT: stipriausios įmonės jau konkuruoja reakcijos greičiu
Dar ryškesnis šis skirtumas matomas kitame MIT CISR tyrime.
Jame buvo apklausti aukščiausio lygio vadovai iš 259 pasaulio įmonių, kurių vidutinės metinės pajamos siekė apie 10 mlrd. JAV dolerių.
MIT tyrėjai vertino vadinamąsias „real-time businesses“, tai yra organizacijas, kuriose svarbiausi procesai yra skaitmenizuoti, sprendimams naudojami aktualūs duomenys, dalis veiksmų automatizuota, o darbuotojai gali greitai priimti duomenimis paremtus sprendimus.
Skirtumas tarp aukščiausio ir žemiausio ketvirčio buvo įspūdingas.
Pažangiausios įmonės demonstravo:
62% didesnį pajamų augimą
97% didesnes pelno maržas
22% aukštesnį veiklos efektyvumą
20% geresnius inovacijų rezultatus
17% geresnį rizikos valdymą
Šio tyrimo esmė nėra vien automatizavimas. MIT išskiria duomenų prieinamumą realiu laiku, integruotą klientų patirtį, organizacijos lankstumą ir darbuotojų gebėjimą veikti remiantis tais pačiais duomenimis.
Kitaip tariant, skaitmenizacijos vertė atsiranda tada, kai sutrumpėja atstumas tarp to, kas įvyko versle, ir to, kada organizacija gali į tai sureaguoti.
Produktyvumo poveikį mato ir ekonomistai
Konsultacijų bendrovių tyrimai dažnai remiasi vadovų apklausomis arba įmonių skirstymu pagal skaitmeninę brandą, todėl jų rezultatus reikėtų vertinti kaip stiprias sąsajas, o ne kaip garantiją, kad konkreti technologinė investicija automatiškai sukurs tokį pat rezultatą.
Tačiau produktyvumo poveikį rodo ir ekonometriniai tyrimai.
OECD, analizuodama Europos įmonių duomenis, nustatė, kad 10 procentinių punktų padidėjęs spartaus interneto naudojimas sektoriuje buvo siejamas su 1,4% didesniu vidutinės įmonės daugiafaktoriniu produktyvumu jau po vienų metų ir 3,9% po trejų metų.
Debesijos technologijų atveju analogiškas 10 procentinių punktų naudojimo augimas buvo siejamas su maždaug 0,9% produktyvumo augimu po metų ir 2,3% po trejų metų.
OECD skaičiavo, kad stebėtas įvairių skaitmeninių technologijų plitimo tempas vidutinės įmonės daugiafaktorinį produktyvumą teoriškai galėjo didinti maždaug 1% per metus, nors pati organizacija pabrėžia, kad tai greičiausiai yra viršutinė poveikio riba ir viso efekto negalima laikyti tiesiogiai priežastiniu.
Naujesni tyrimai pradeda parodyti ir DI poveikį.
Europos investicijų banko tyrime buvo analizuojami daugiau nei 12 000 ne finansų sektoriaus įmonių iš Europos Sąjungos ir JAV duomenys. Tyrėjai nustatė, kad DI naudojimas Europos įmonėse vidutiniškai buvo siejamas su maždaug 4% didesniu darbo produktyvumu.
Svarbu ir tai, kad trumpuoju laikotarpiu produktyvumo augimas nebuvo susijęs su darbuotojų skaičiaus mažėjimu. Didžiausia nauda buvo matoma vidutinėse ir didelėse įmonėse, kurios kartu investavo į programinę įrangą, duomenis ir darbuotojų kompetencijas.
Skaitmenizacija kuria ne tik efektyvumą, bet ir naujas pajamas
Ilgą laiką technologijų projektai buvo grindžiami daugiausiai efektyvumu: kiek sumažės rankinio darbo, kiek procesų bus automatizuota ir kiek darbo valandų pavyks sutaupyti.
Tačiau brandesnėse organizacijose technologijos vis dažniau tampa pajamų augimo infrastruktūra.
Deloitte 1 200 didelių organizacijų tyrime aukštą skaitmeninę brandą turinčios bendrovės buvo maždaug tris kartus dažniau nei žemos brandos įmonės tarp tų, kurios pagal pajamų augimą ir grynojo pelno maržą reikšmingai lenkė savo sektoriaus vidurkį.
Skyrėsi ir tai, kur įmonės matė technologijų naudą.
Žemesnės skaitmeninės brandos organizacijos dažniau akcentavo sąnaudų mažinimą ir efektyvumą. Aukštesnės brandos įmonės dažniau technologijas siejo su pardavimų augimu, naujais produktais, didesne kliento verte ir inovacijomis.
Pavyzdžiui, skaitmeniniu būdu susietus produktus siūlė 58% aukštos brandos organizacijų, palyginti su 33% vidutinės brandos ir tik 17% žemos brandos įmonių.
Deloitte analizėje duomenų valdymas ir išmanesni darbo procesai kartu paaiškino maždaug pusę stebėto poveikio efektyvumui, pajamų augimui, produktų kokybei, klientų pasitenkinimui ir darbuotojų įsitraukimui.
Panašus pokytis matomas ir ekonomikos statistikoje.
Eurostat duomenimis, 2025 m. elektroninius pardavimus vykdė 24% ES įmonių, o prieš dešimtmetį tokių buvo 19%. Elektroniniai pardavimai jau sudarė apie 19% visos ES įmonių apyvartos. Didelėse įmonėse ši dalis siekė 24%, mažose ir vidutinėse įmonėse apie 12%.
Lietuva pagal įmonių, vykdančių elektroninius pardavimus, dalį buvo pirma Europos Sąjungoje: juos vykdė apie 43% Lietuvos įmonių.
Tai tik viena skaitmenizacijos sritis, tačiau ji gerai iliustruoja bendresnį pokytį. Technologijos vis rečiau yra tik vidinė infrastruktūra. Jos tampa pardavimo kanalu, klientų aptarnavimo kanalu, naujų paslaugų pagrindu ir kartais pačiu produktu.
Tačiau daugiau technologijų nebūtinai reiškia geresnius rezultatus
Dideli skaičiai turi ir kitą pusę.
BCG analizavo 895 įmonių skaitmenines transformacijas. Tyrimas apėmė 825 vadovų apklausas ir BCG patirtį dirbant su dar 70 didelių organizacijų visame pasaulyje.
Tik 30% transformacijų pasiekė arba viršijo numatytus tikslus ir sukūrė tvarų pokytį.
Dar 44% sukūrė tam tikrą vertę, tačiau nepasiekė visų numatytų rezultatų, o 26% sukūrė mažiau nei pusę planuotos vertės ir nesukėlė ilgalaikio pokyčio.
Kartu BCG nustatė, kad sėkmingi skaitmeniniai lyderiai demonstravo 1,8 karto spartesnį pelno augimą ir daugiau nei du kartus spartesnį bendros įmonės vertės augimą nei skaitmeniniai autsaideriai.
Atrodytų paradoksalu: skaitmenizacija siejama su labai dideliu potencialu, bet dauguma transformacijų vis tiek nepasiekia visų tikslų.
Tačiau būtent čia skirtingų tyrimų rezultatai pradeda sutapti.
Problema dažniausiai nėra pats technologijų trūkumas.
Didžiausią skirtumą sukuria ne technologija, o gebėjimas ją panaudoti
OECD tyrimai rodo, kad skaitmenizacijos nauda nevienodai pasiskirsto tarp įmonių. Didesnę naudą dažniausiai gauna organizacijos, kurios jau turi geresnius vadybinius ir technologinius gebėjimus, tinkamas darbuotojų kompetencijas ir gali keisti savo procesus kartu su technologijomis.
Accenture prie panašios išvados priėjo kitu keliu. Stiprus technologinis pagrindas jau savaime buvo siejamas su geresniais rezultatais, tačiau didžiausias skirtumas atsirasdavo tada, kai jis buvo derinamas su nuolatinėmis investicijomis į inovacijas ir sąmoningu senų sistemų bei technologinės skolos valdymu.
MIT tyrimuose kartu atsiranda procesų automatizavimas, duomenys, klientų patirtis ir organizacijos sprendimų greitis. McKinsey išskiria pokyčių įgyvendinimo greitį ir verslo bei technologijų komandų bendradarbiavimą. BCG tyrimai rodo, kad vien transformacijos paskelbimas dar labai toli nuo realios vertės sukūrimo.
Todėl skaitmenizacijos poveikį verslui tikriausiai netikslu matuoti pagal tai, kiek sistemų įmonė turi arba kokią dalį pajamų skiria IT.
Svarbiau, ką ta technologinė infrastruktūra leidžia verslui padaryti kitaip.
Ar užsakymas, kuriam anksčiau reikėjo kelių darbuotojų veiksmų, gali būti įvykdytas automatiškai? Ar klientas gali pats atlikti veiksmus, dėl kurių anksčiau turėjo kreiptis į vadybininką? Ar vadovas šiandien mato tai, ką anksčiau sužinodavo tik mėnesio pabaigoje? Ar naują kainodarą galima paleisti per kelias savaites, o ne per metus? Ar turimi duomenys leidžia pasiūlyti naują paslaugą arba sukurti naują pajamų šaltinį?
Būtent tokie pokyčiai galiausiai ir atsiranda tuose tyrimuose kaip didesnis produktyvumas, spartesnis pajamų augimas ar aukštesnė pelno marža.
Skaičiai rodo potencialą, o ne garantiją
Skirtingų tyrimų procentų negalima tiesiog sudėti ar interpretuoti kaip pažado, kad investavus į skaitmenizaciją įmonės pajamos automatiškai augs 35%, 60% ar dar daugiau.
Tyrimai analizuoja skirtingas šalis, sektorius, laikotarpius ir skirtingai apibrėžia technologinę brandą. Dalis jų rodo koreliaciją, o ne tiesioginį priežastinį ryšį. Be to, finansiškai stipresnės įmonės pačios turi daugiau galimybių investuoti į technologijas.
Tačiau kai MIT, McKinsey, Accenture, Deloitte, BCG, OECD ir kitos organizacijos skirtingais metodais nuolat randa panašią kryptį, ją ignoruoti darosi sunku.
Technologiškai stiprios organizacijos ne tik mažina sąnaudas - jos greičiau keičiasi, daugiau sprendimų priima remdamosi duomenimis, efektyviau naudoja žmonių laiką, kuria patogesnę klientų patirtį ir turi daugiau galimybių technologijas panaudoti naujoms pajamoms kurti.