Didžiausia galimybė - vieningas gyvūno ir bandos sprendimų ciklas, kuriame jutiklių, aplinkos, šėrimo ir produktyvumo signalai tampa prioritetinėmis darbuotojų užduotimis, o atlikto veiksmo.
Gyvulininkystės skaitmenizacija turi mažinti laiką nuo biologinio pokyčio iki tinkamo žmogaus veiksmo, o ne vien didinti surenkamų duomenų kiekį.
Veiklos sritis apima gyvūnų auginimą, veisimą, šėrimą, sveikatos ir gerovės priežiūrą, produkcijos gavimą bei gyvūnų ar produkcijos realizavimą. Analizėje minimos sistemos ir sąvokos: programavimo sąsaja (API).
Gyvūnų priežiūra vyksta kasdien ir negali būti sustabdyta sistemos ar darbuotojų trūkumo metu.
Sprendimai priimami individualiai, tačiau aplinkos, pašarų ir infekcijų poveikis dažnai apima visą grupę.
Nedidelis raciono, kokybės ar šėrimo proceso pokytis turi didelį bendrą finansinį poveikį.
Vaistai, laukimo terminai, biosauga, atsekamumas ir gerovės signalai negali būti atskirti nuo kasdienio proceso.
ES gyvulininkystės tyrimų ir politikos kryptys akcentuoja sveikas, tvarias ir atsparias sistemas, tiksliąją gyvulininkystę, duomenimis grįstą valdymą, gyvūnų gerovę, pašarų efektyvumą ir ligų prevenciją. Skaitmeninė infrastruktūra tampa svarbi ir darbo patrauklumui bei biologinių rizikų valdymui.
Valdomos gyvūnų grupės, genetika, sėklinimai, nėštumas, gimdymai ir bandos atnaujinimas.
Formuojami racionai, pašarų atsargos, grupės, tvarto klimato ir gerovės tikslai.
Vykdomas šėrimas, melžimas ar auginimas, valymas, gyvūnų stebėsena ir produkcijos apskaita.
Registruojami signalai, apžiūros, diagnozės, gydymas, vaistai, laukimo terminai ir rezultatų kontrolė.
Valdomi gyvūnų judėjimai, svoris, kokybė, dokumentai, pirkėjai ir produkcijos ar gyvūnų partijos.
Vertinami pašarai, produktyvumas, sveikata, reprodukcija, realizavimo rezultatas ir gyvūnų grupės marža.
Gyvūnų įvykiai, gydymas, reprodukcija ir kasdienės užduotys fiksuojami popieriuje, lentose arba atskiruose darbuotojų užrašuose.
Naudojamos atskiros bandos, melžimo, šėrimo ar veterinarinės sistemos, tačiau darbuotojui tenka ieškoti informacijos keliose darbo vietose.
Pagrindiniai gyvūnų įvykiai registruojami skaitmeniniu būdu, bet perspėjimų tikrinimas, užduotys ir gydymo rezultatas dar dažnai koordinuojami žodžiu.
Pasirinktose gyvūnų grupėse sveikatos, šėrimo, reprodukcijos, produktyvumo, perspėjimų ir darbuotojų veiksmų duomenys naudojami vienoje darbo eigoje, tačiau aprėptis dar nevienoda visoje bandoje.
Sistema prognozuoja sveikatos, reprodukcijos ir pašarų efektyvumo rizikas, o perspėjimų vertė matuojama pagal realų biologinį bei ekonominį rezultatą.
Patvirtinti šėrimo, aplinkos ir rutininių darbų procesai dalinai automatizuoti, o veterinaras bei darbuotojai valdo išimtis ir sudėtingus atvejus.
Gyvulininkystėje pažangių jutiklių ir įrangos daugėja, tačiau didžiausia vertė nėra dar vienas perspėjimas. Vertė atsiranda, kai visi signalai susiejami su patikima gyvūno tapatybe, kontekstu ir darbuotojo veiksmu.
Pradiniame etape verta apimti vieną bandos grupę ir aiškų sveikatos arba šėrimo scenarijų: signalas, prioritetas, apžiūra, veiksmas, faktinis rezultatas ir ekonominis poveikis.