ENSusipažinkime
Veiklos srities skaitmenizacijos analizė

Inžinerinės statybos ir infrastruktūros projektų skaitmenizacija

Kaip sujungti BIM, GIS, projekto kontrolę, statybos faktą ir ilgalaikį infrastruktūros turto valdymą

Skaitmeninė branda

Tipinė skaitmeninė branda

Parodo, kokiu technologiniu ir procesų skaitmenizavimo lygiu šiandien paprastai veikia sektoriaus ar veiklos srities įmonės.

Vertinama tipinė rinkos situacija, o ne pažangiausios įmonės.

Vertinimą sudaro penkios vienodo svorio dimensijos:

Pagrindinių sistemų naudojimas
Ar įmonėse paplitusios ERP, CRM, WMS, MES, klientų portalai ar kitos veiklai svarbios sistemos.
Procesų skaitmenizavimas
Kiek pagrindinių procesų vyksta sistemose, o kiek vis dar valdoma rankiniu būdu.
Sistemų integracija
Ar pagrindinės sistemos tarpusavyje keičiasi duomenimis, ar informaciją darbuotojai perkelia rankiniu būdu.
Duomenų kokybė ir parengtis
Ar pagrindiniai duomenys yra struktūruoti, aktualūs, nuoseklūs ir tinkami automatizavimui bei analitikai.
Pažangus duomenų naudojimas
Ar naudojama realaus laiko analitika, prognozės, automatiniai signalai, optimizavimo modeliai ar DI.

Galutinis balas yra penkių dimensijų vidurkis.

1–5 skalė

  • 1 labai žema branda
  • 2 žema branda
  • 3 vidutinė branda
  • 4 aukšta branda
  • 5 labai aukšta branda

Žemas brandos balas nebūtinai reiškia mažą potencialą. Priešingai, žema branda ir didelis rankinio darbo kiekis gali rodyti didelę neišnaudotą skaitmenizacijos vertę.

vidutinė
Skaitmenizacijos potencialas

Skaitmenizacijos potencialas

Parodo, kiek reikšmingos verslo vertės tipinė sektoriaus ar veiklos srities įmonė gali sukurti kryptingai skaitmenizuodama pagrindinius procesus.

Vertinimas apskaičiuojamas 100 balų skalėje pagal penkias dimensijas:

Procesų dažnis ir mastas 20 %
Vertinama, kaip dažnai kartojasi skaitmenizuojami procesai ir kokią veiklos dalį jie apima.
Rankinio darbo intensyvumas 20 %
Vertinama, kiek procesai priklauso nuo el. pašto, telefono, Excel, popierinių dokumentų ir pakartotinio duomenų suvedimo.
Poveikis pajamoms ir sąnaudoms 25 %
Vertinama galima įtaka pardavimams, maržai, klientų išlaikymui, administravimo sąnaudoms, klaidoms, prastovoms ar atsargoms.
Augimo ir mastelio potencialas 20 %
Vertinama, ar skaitmenizacija leistų didinti veiklos apimtį neplečiant darbuotojų ir sąnaudų tuo pačiu tempu.
Poveikis sprendimams ir rizikai 15 %
Vertinama galima įtaka duomenų patikimumui, sprendimų greičiui, klientų patirčiai, klaidų ir veiklos rizikos mažinimui.

Galutinis balas apskaičiuojamas pagal visų dimensijų įvertinimus ir jų svorius.

100 balų skalė

  • 0–20 labai mažas potencialas
  • 21–40 mažas potencialas
  • 41–60 vidutinis potencialas
  • 61–80 aukštas potencialas
  • 81–100 labai aukštas potencialas

Aukštas balas nereiškia, kad sprendimą bus lengva įgyvendinti. Jis parodo galimos vertės dydį, o ne diegimo sudėtingumą.

80/100
Didžiausias iššūkis
Projektų duomenys išskaidyti
Didžiausia galimybė
Vientisa infrastruktūros duomenų grandinė

Šioje veiklos srityje didžiausią vertę sukurs vientisa infrastruktūros duomenų grandinė. Rekomenduojama pradėti nuo aiškiai apriboto pirmojo proceso ir sprendimą plėsti etapais.

Inžinerinės statybos ir infrastruktūros projektų veiklos modelis

Infrastruktūros projektai valdo linijinius ir taškinius objektus, koordinates, projektinius modelius, faktinius matavimus, kiekius ir būsimo turto atributus. Duomenų vertė priklauso nuo to, ar tas pats objektas išlieka atpažįstamas keičiantis etapui ir organizacijai.

Ilgas gyvavimo ciklas

Duomenys turi išlikti naudingi nuo galimybių studijos iki dešimtmečius trunkančios eksploatacijos.

Geografinis išsidėstymas

Projektiniai sprendiniai, esami tinklai, sklypai ir faktinė statybos geometrija turi būti matomi bendrame erdviniame kontekste.

Daug institucijų ir rangovų

Informacija pereina per skirtingas sutartis, atsakomybes ir technologines aplinkas.

Didelė perdavimo vertė

Nestruktūrizuotas projekto archyvas nepakankamas, jei valdytojui reikia turto hierarchijos, atributų ir priežiūros duomenų.

Rinkos ir technologijų kontekstas

Infrastruktūros skaitmenizacija plečiasi nuo projektavimo modelių prie viso gyvavimo ciklo duomenų grandinės. BIM, GIS, geodezijos, progreso ir turto registro ryšys tampa svarbus tiek investicijų kontrolei, tiek patikimam objekto perdavimui eksploatuotojui.

  • Gyvavimo ciklo sąnaudų svarbaInvesticinis sprendimas vis dažniau vertinamas ne tik pagal statybos kainą, bet ir pagal būsimo turto priežiūrą bei atsparumą.
  • Erdvinių duomenų integracijaBIM modeliai turi būti susieti su teritorija, sklypais, tinklais ir faktine geometrija.
  • Nuotolinis progreso matavimasDronai, taškų debesys ir geodezijos duomenys leidžia dažniau vertinti faktinius kiekius bei nuokrypius.
  • Struktūrizuotas turto perdavimasValdytojai tikisi ne dokumentų archyvo, o patikimo objektų registro ir eksploatacijai tinkamų atributų.

Tipinė veiklos grandinė

01

Investicinis planavimas ir teritorijos analizė

Vertinamas poreikis, alternatyvos, sklypai, esami tinklai, leidimai ir finansavimo ribos.

02

Projektavimas ir BIM–GIS koordinavimas

Kuriami techniniai modeliai, derinama geometrija, aplinkos apribojimai ir inžineriniai tinklai.

03

Pirkimas ir pasirengimas statybai

Formuojami darbų paketai, informacijos reikalavimai, grafikas ir rangovų atsakomybės.

04

Statybos progresas ir faktinė geometrija

Registruojami kiekiai, darbų vieta, geodeziniai matavimai, pakeitimai ir kokybės įrodymai.

05

Priėmimas ir ataskaitos

Tikrinamas sutartinis rezultatas, finansavimo sąlygos, dokumentai ir faktinė turto būsena.

06

Turto perdavimas ir eksploatacija

Projektiniai bei faktiniai duomenys paverčiami naudingu turto registru, GIS sluoksniais ir priežiūros informacija.

Veiklos srities skaitmeninės brandos modelis

0

Projektų ir erdviniai duomenys nekontroliuojami

Brėžiniai, žemėlapiai, matavimai, kiekiai ir turto informacija saugomi atskirai, todėl to paties infrastruktūros objekto ryšiai atkuriami rankiniu būdu.

1

Dokumentais ir atskirais žemėlapiais grįstas procesas

Projektai, brėžiniai, GIS sluoksniai ir ataskaitos saugomi atskirose aplinkose, o ryšiai atkuriami rankiniu būdu.

2

BIM ir GIS naudojami atskirai

Projektavimo bei teritorijos duomenys skaitmeniniai, tačiau objektų tapatybė ir pakeitimai tarp sistemų nesusieti.

3

Koordinuojama projekto duomenų aplinka Tipinė dabartinė situacija

Modeliai, dokumentai, erdviniai duomenys ir patvirtinimai valdomi pagal bendras būsenas ir informacijos reikalavimus.

4

Gyvavimo ciklo duomenų grandinė Siektina

Projektinis objektas susietas su faktine geometrija, kiekiu, turto atributais ir perdavimo būsena.

5

Prognozuojamas infrastruktūros portfelis

Portfelio istorija, būklė ir erdviniai duomenys naudojami investicijų, rizikų ir priežiūros scenarijams prognozuoti.

Esminė išvada

Didžiausia rizika atsiranda, kai projektinis objektas, geografinė padėtis, geodezinis faktas ir turto registras neturi bendro identifikatoriaus. Vieno objekto projekto–fakto scenarijus leidžia praktiškai patikrinti šią grandinę dar nepasibaigus visam projektui.

Pirmasis prioritetas – vieno infrastruktūros objekto projektinio modelio, GIS padėties, faktinės geometrijos, kiekių ir perdavimo atributų grandinė.

Susijusios skaitmenizacijos temos

Skaitmenizacijos sprendimai: inžinerinė statyba ir infrastruktūros projektaiProcesų skaitmenizavimasDuomenų analitika
Kitas žingsnis

Įvertinkime „Inžinerinė statyba ir infrastruktūros projektai“ veiklos skaitmenizacijos galimybes

Galime įvertinti, kokią vertę kurtų vientisa infrastruktūros duomenų grandinė, ir apibrėžti realistišką pirmąją versiją su pamatuojamais verslo rodikliais.

Susipažinkime