Didžiausia galimybė - vienas lauko ir sezono duomenų ciklas, kuriame agronominė rekomendacija tampa technikos užduotimi, faktinis atlikimas automatiškai užregistruojamas, o rezultatas.
Augalininkystės skaitmenizacijos vertė atsiranda tada, kai kiekvienas agronominis sprendimas gali būti susietas su faktiniu darbu ir pamatuotu lauko rezultatu.
Veiklos sritis apima komercinį augalų auginimą atvirame lauke ir kontroliuojamoje aplinkoje - nuo dirvožemio bei sėjomainos planavimo iki derliaus nuėmimo, saugojimo ir pardavimo. Analizėje minimos sistemos ir sąvokos: programavimo sąsaja (API) ir geografinė informacinė sistema (GIS).
Pavėluota sėja, purškimas ar derliaus nuėmimas negali būti pilnai kompensuotas vėliau.
Sprendimai turi būti siejami su konkrečiu lauku, zona, dirvožemiu ir faktine vieta.
Technologija gali pagerinti sprendimą, bet negali pašalinti viso klimato ir biologinio neapibrėžtumo.
Vertingiausi duomenys atsiranda faktinio darbo metu ir turi automatiškai grįžti į ūkio sistemą.
ES žemės ūkio skaitmenizavimo kryptys akcentuoja tiksliąją žemdirbystę, geresnį išteklių naudojimą, dirvožemio būklę ir ūkių ekonominių, aplinkos bei socialinių duomenų plėtrą per FSDN. Technologijų vertė vis labiau vertinama ne pagal jutiklių skaičių, o pagal realų sąnaudų, atsparumo ir produktyvumo pokytį.
Vertinamos lauko ribos, nuoma, dirvožemis, ankstesnės kultūros, rinkos poreikis ir agronominiai apribojimai.
Parenkamos veislės, sėklos, tręšimo, augalų apsaugos, laistymo, darbų ir biudžeto normos.
Planuojama technika, operatoriai, darbų langai, zoninės užduotys ir faktinis atlikimas.
Analizuojami orai, palydovai, lauko apžiūros, ligos, piktžolės, drėgmė ir augimo rizikos.
Vertinama branda, kokybė, kombainų bei transporto pajėgumas, džiovinimas, sandėliai ir partijos.
Sutartys ir kainos lyginamos su faktiniu derliumi, kokybe, sąnaudomis ir lauko marža.
Laukų planai, darbai ir sunaudotos priemonės registruojami užrašuose ar atskirose skaičiuoklėse, o sezono rezultatas vertinamas daugiausiai ūkio lygiu.
Naudojamos deklaravimo, apskaitos, technikos ir meteorologinės sistemos, tačiau jos nepateikia vieno lauko bei sezono vaizdo.
Laukai ir pagrindiniai darbai registruojami skaitmeniniu būdu, tačiau užduotys, faktinis atlikimas, sandėlio duomenys ir korekcijos dar dažnai suvedami rankomis.
Pasirinktose kultūrose agronominis planas, technikos užduotys, faktinis atlikimas, priemonių sunaudojimas, derlius ir sąnaudos susieti lauko bei sezono lygiu, tačiau aprėptis dar nevienoda visame ūkyje.
Sprendimai grindžiami pasėlių būklės, oro, dirvožemio ir ankstesnių sezonų analize, o jų vertė tikrinama pagal derlių, kokybę ir maržą.
Patvirtintos rekomendacijos automatiškai virsta technikos užduotimis, o ūkis saugiai dalijasi reikalingais duomenimis su rangovais, laboratorijomis, supirkėjais ir kooperatyvais.
Augalininkystėje duomenų šaltinių jau daug: technika, palydovai, meteorologija, dirvožemio tyrimai, sandėliai ir apskaita. Pagrindinė problema - jie retai sudaro vieną sprendimo ir mokymosi ciklą.
Pirmasis prioritetas turėtų būti ne autonominė technika ar sudėtingas DI, o vienas sezoninis procesas, kuriame lauko planas perduodamas operatoriui, faktinis atlikimas automatiškai užregistruojamas, o rezultatas vertinamas pagal derlių, kokybę ir maržą.